Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DEŠIMTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKOSTĖS)

Diẽvo Mótinos Užmigìmo pãsninkas (ketvirtoji diena)

Šventieji kankiniai Septynì Miẽgantys Efèso Bróliai (Jaunuõliai): Maksimilijãnas, iš Mažósios Ãzijos, aristokratų šeimos, Efèso miesto valdytojo sūnus, bei Jamblìchas (Diomèdas), Martinijãnas, Jõnas (Konstantìnas), Dionìsijas, Eksakustodijãnas (Konstantìnas) ir Antonìnas, taip pat aristokratijos atstovai, romėnų kariuomenėje atlikę karo prievolę, imperatoriui Gãjui Mèsijui Kvìntui Trajãnui Dècijui (249-251) atvykus į Efèsą atsisakę aukoti stabmeldžių dievams, garsiai išpažinę tikėjimą, už ką iš jų buvo atimti Ròmos kariuomenės karių laipsnių ženklai, pasitraukę iš Efèso miesto ir pasislėpę kalno, vadinamo Ochlòno (Seliòno, Piòno) kalnu, oloje, kur imperatoriaus Trajãno Dècijaus įsakymu buvo užmūryti (kaip teigia legendos, Rytų̃ Ròmos Impèriją valdant imperatoriui (379–395) Flãvijui Teodòsijui ar Flãvijui Teodòsijui Kaligrãfui (Jaunesniájam) (408-450), prabudę, bet neilgai trukus vėl užmigę – iki Mirusiųjų Prisikėlimo) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († 250; 379; 408/450)

Šventasis kankinys Eleutèrijas Kubikulãrijus (Kambarìnis), imperatoriaus Márko Aurèlijaus Valèrijaus Maksimijãno (286-305) kambarinis, priėmęs Krikštą, atsisakęs aukoti stabmeldžių dievams, Valèrijaus Maksimijãno įsakymu nukirsdintas (Ròmos Impèrija) († ~284/305)

Šventoji kankinė vienuolė Ìja (Jãsė, Eudòkija; Violetà) Romiẽtė, Pèrsė, kilminga romė́nė, krikščionė, Sasanìdų Irano (Pèrsijos) šachinšãcho Šapùro II Dìdžiojo (309–379) kariuomenei įsiveržus į Ròmos Impèrijos teritoriją paimta į nelaisvę, neišsižadėjusi tikėjimo ir skelbusi Evangèliją, nukirsdinta Pèrsijoje, galbūt Chuzestãno srityje (Sasanìdų Karalỹstė) († ~362/364)

Šventasis vyskupas Arsènijus Apòstolis Elasoniẽtis (Suzdalìškis), iš Graĩkijos, gimęs netoli Tesãlijos Trìkės (Trikãlos), 1572 tapęs vienuoliu, nuo 1579 jerovienuolis, 1579 Konstantinòpolio patriarcho Paláimintosios (Pamakaristos) Diẽvo Gimdýtojos bažnyčios kunigas, nuo 1584 Elasòno ir Domenikòno arkivyskupas, 1585 Konstantinòpolio patriarcho Teolèpto († 1597) siuntimu nuvykęs į Mãskvą, apsistojęs Lvovè, tapęs Lvòvo stačiatikių Stauropìginės Diẽvo Mótinos Užmigìmo brolijos Mokỹklos rektoriumi, dėstęs graĩkų ir bažnýtinę slãvų kalbas, vadovavęs ruošiant graĩkų-slãvų gramatiką, pavadintą ,,Adelfòntes“ (išl. 1591), 1589 dalyvavęs išrenkant ir įšventinant metropolitą Jòbą († 1607) Maskvõs patriárchu (1589-1605), apsigyvenęs Maskvojè, Krem̃liuje, 1597 Maskvõs Krem̃liaus Arkángelo Mýkolo katedros archivyskupas, statęs bažnyčias Maskvojè ir Pamaskvyjè, tarp kurių – Šveñtojo Arkángelo Mýkolo Stebùklo Chònuose (Čiū̃do) bažnyčią Maskvõs Mielaširdìngojo Viẽšpaties Išganýtojo Nepadìrbdinto Ãtvaizdo Andròniko Maskviẽčio vienuolyne, dalyvavęs nuverčiant Dmìtrijų Apsišaũkėlį (Lžedmìtrijų) († 1606) bei Valdovù ir Visõs Rusiõs Didžiuoju Kunigáikščiu išrenkant (1606-1610) Bazìlijų III Šujìškį († 1612), vadovavęs Maskvõs dvasininkų derybų su Lénkijos karaliumi (1587–1632) ir Lietuvõs didžiuoju kunigaikščiu (1588–1632) Žygìmantu Vazà, nuo 1613 Tvèrės ir Kãšino arkivyskupas, nuo 1615 Sùzdalės, Kalùgos ir Tarùsos arkivyskupas, miręs Sùzdalėje, palaidotas Sùzdalės Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Gimìmo katedroje (Rùsijos Karalỹstė) († 1625). Palaikų atradimas (Rùsijos Karalỹstė) (1668)