Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DEŠIMTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I. Prokimenas (dangaus Bekūnėms Galybėms – angelams), t. 4:
Lyg vėjus angelus visur siuntinėji, kaip ugnies liepsnos Tave jie lydi. (Ps 103 (104), 4)
Tu, mano siela, Viešpatį šlovink! Viešpatie Dieve, koks esi didis! (Ps 103(104), 1a)

II. Aleliuja (dangaus Bekūnėms Galybėms – angelams), t. 5:
Šlovinkit Viešpatį visi angelai, šlovinkit Jį Jo visos Galybės! (Ps 148, 2)
Nes jis įsakė, ir visa buvo sutverta, tarė – ir jie atsirado. (Ps 148, 5)

Šventasis pranašas Ezechièlis, kunigo Bū̃zio sūnus, iš Lèvio kilties, gimęs Judė́joje, vienas iš keturių didžiųjų Sẽnojo Testameñto pranašų, kunigas, apie 597 m. pr. Kr., Naujosios Babilònijos karalystės karaliui (605-562 pr. Kr.) Nabuchodonòsarui II († 562 pr. Kr.) nukariavus Jerùzalę drauge su kitais belaisviais, Jùdo karaliumi (598-597 pr. Kr.) Jehojachinù ir jo šeima (2 Kar 24, 12) ištremtas į Babilòniją, vedęs ir įsigijęs namą, gyvenęs šalia Tèl Abìbo, prie Kebãro upės (Ez 1, 1; 3, 15), pasak Klèmento Aleksandriẽčio († ~215), buvęs mąstytojo Pitagòro († ~490 pr. Kr.) mokytoju (Clementis Alexandrini, Stromata, 1, 304), Diẽvo pašauktas skelbti Jõ žodį ir paskirtas „Izraèlio namų sargybiniu“ (Ez 3, 17), pranašavęs, pabrėždamas asmenišką kiekvieno atsakomybę, Jerùzalės sugriovimą ir tautos išblaškymą dėl nuodėmių, kvietęs atgailauti, grįžti prie Diẽvo ir laikytis įstatymo – tada Viẽšpats ją išlaisvintų iš Babilònijos jungo, atnaujintų Sándorą, vėl vestų į pažadėtąją Žẽmę, skelbęs, kad Sándorą galutiniai išsipildys viešpataujant naujajam Dóvydui, kuris „bus jų karalius, ir visi turės vieną ganytoją“, apie 571 pranašystes surašęs į knygą, vadinamą „Prãnašo Ezechièlio knygà“, nužudytas Babilònijoje vieno žỹdų kunigaikščio (Naujõsios Babilònijos Karalỹstė) († ~570 pr. Kr.)

Šventoji kankinė Praksedà Romiẽtė, kankinio Pudeñto Romiẽčio, Ròmos senatoriaus, kartais tapatinamo su „apaštalų draugu“ ir apaštalo Paũliaus mokiniu apaštalu iš 70-ies Pudentù (2 Tim 4, 21) († ~160), dukra, kankinės Pudencijãnos (Potencijãnos, Pudeñcijos) Romiẽtės, mergelės, Pudeñto dukros († ~165), sesuo, drauge su Pudencijanà savo namuose įrengusi koplyčią – baptisteriją, slėpusi persekiojamus krikščionis, slapta laidojusi nukankintuosius, nukentėjusi Lãcijaus Ròmoje valdant Márkui Aurèlijui Antonìnui (161-180) (Ròmos Impèrija) († ~165)

Šventasis kankinys vyskupas Zòtikas Komaniẽtis, iš Mažósios Ãzijos, Komãnų (galbūt Kapadòkijos) vyskupas, narsiais kovojęs su montanizmù ir montanistais, Frìgijos Pèpuzoje (Mažóji Ãzija) polemizavęs su montanìstų pranaše Maksimilà († III a.) ir jų vadovu Temisònu († III a.), nužudytas valdant Liùcijui Septìmijui Sevèrui (193–211) (Ròmos Impèrija) († ~204)

Šventieji kankiniai Vìktoras Masalìškis, romė́nų kariuomenės karininkas, iš Tebiẽčių legiono, tarnavęs pietinėje Gãlijos pakrantėje, Masãlijoje, atsisakęs aukoti romėnų dievams ir garsiai pasmerkęs stabmeldystę, suimtas, kankintas ir kalintas, o taip pat Longìnas Masalìškis, Aleksándras Masalìškis ir Felicijãnas (Felicijõnas) Masalìškis, romė́nų kariai, garsiai išpažinę tikėjimą, nukirsdinti Gãlijos Masãlijoje valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284–305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (285–305) (Ròmos Impèrija) († ~290)

Šventieji kankiniai Jùstas Romiẽtis, Matas Romiẽtis ir Eugenijus Romiẽtis, neišsižadėję tikėjimo krikščionys, nužudyti Lãcijaus Ròmoje valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284-305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (285-305) (Ròmos Impèrija) († ~305)

Šventasis kankinys diakonas Bargabdesijãnas (Bargabdesijãbas) Per̃sas, iš Mažóji Ãzijos, Per̃sijos (Asìrijos) Arbelitìdės, nukirsdintas Per̃sijos Arbèluose valdant valdovui Šapùrui II Didžiájam (309–379) (Sasanìdų Karalỹstė) († ~354)

Šventasis Krìstaus kvailẽlis vienuolis Simeònas Emesiẽtis, Palestiniẽtis († ~588), iš Mesopotãmijos, Sìrijos Edèsos, páikiojęs Emèsoje prie Orònto Rytų̃ Ròmos Impèriją valdant (582-602) Flãvijui Maurìkijui Tibèrijui, o taip pat Jõnas Pãsninkautojas Palestiniẽtis, Simeòno Emesiẽčio palydovas († VII a.) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († VI/VII a.)

Šventoji ištikimoji Anà (Onà) Sòfija (kai kur Eufrosìnija) Kašinìškė (Kašiniẽtė), Kãšino kunigaikštienė, Demètrijaus (Dimìtrijaus) Rostovìškio († 1294), Borìso sūnaus, Rostòvo (1278-1286, 1288-1294) ir Ùgličiaus (1285-1288) kunigaikščio dukra, Mýkolo (Michaìlo) Tverìškio († 1318), Jaroslãvo sūnaus, Tvèrės kunigaikščio (1282/1286-1318), Vladìmiro didžiojo kunigaikščio (1305-1318), 1318 nužudyto Uzbèko, Áukso òrdos chãno (1313-1342), įsakymu, sutuoktinė, Kãšino Šventõsios Sòfijos vienuolyno, įkurto 1293 jos vyro sesers Sòfijos, vienuolė (ir igumenė), Kãšino Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo vienuolyno schivienuolė, mirusi ir palaidota Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo vienuolyne (Kãšino Kunigaikštỹstė) († ~1338). Palaikų atradimas Kãšino Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo vienuolyne (Rùsijos Karalỹstė) (1649)

Šventasis vienuolis Onùfrijus Pečioriẽtis, Tỹlintysis (Bekal̃bis), stebukladarys, senolis, iš Kìjevo Pečiòrų vienuolyno, miręs Pečiòrų vienuolyne, palaidotas Artimõsiose olosè (Kìjevo Kunigaikštỹstė) († XII/XIII a.)

Šventasis vienuolis Onesìmas Pečioriẽtis, atsiskyrėlis, iš Kìjevo Pečiòrų vienuolyno, miręs Pečiòrų vienuolyne, palaidotas Artimõsiose olosè (Kìjevo Kunigaikštỹstė) († XII/XIII a.) 

Visų̃ šventų̃jų, Smoleñsko Žẽmėje suspìndusių, Susirinkìmas (Smoleñsko Kunigaikštỹstė – Lietuvõs Didžióji Kunigaikštỹstė – Rùsijos Karalỹstė – Rùsijos Impèrija – Rùsijos Federãcija) (XI/XX a.) 

/XIV a. Smoleñsko kunigaikščiai – LDK valdovų vasalai, 1395-1514 m. ir 1611-1667 m. Smoleñskas – LDK miestas/