Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

TRYLIKTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

Švenčiáusiosios mū́sų Valdõvės Diẽvo Gimdýtojos ir̃ Visuomèt Mergẽlės Marìjos Užmigìmo ìškilmės póšventis

Viẽšpaties Išganýtojo Jė́zaus Krìstaus Nepadìrbdinto (Nè rankom sukurto) Ãtvaizdo (Mandiliòno), vadinamo Abrū̃su (Skãriniu), buvusio Mesopotãmijoje, Edèsoje, įgyto Osroènės karaliaus (4 m. pr. Kr. – 7 m. po Kr.; 13-50) Abgãro V (Edèsos (Osroènės) Karalỹstė), pernešimas iš Edèsos į Konstantìno Miẽstą, Rytų̃ Ròmos Impèriją valdant (920-944) Romãnui Lekapènui († 948) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) (944)

I prokimenas, t. 4 (Jėzaus Kristaus Nepadìrbdintam Atvaizdui):
Viešpačiui nauja giesmę giedokit, giedokite jam visos šalys! (Ps 95 (96), 1)
Skelbkit kasdien, kad Dievas mums išganymą neša. (Ps 95 (96), 2)

II prokimenas, t. 3 (Dievo Gimdytojos Užmigimo pošvenčio):
Mano siela šlovina Viešpatį, džiaugiasi mano dvasia Dievu, savo Gelbėtoju. (Lk 1, 46–47)
Nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę; štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos. (Lk 1, 48)

III. Aleliuja, t. 4 (Jėzaus Kristaus Nepadìrbdintam Atvaizdui):
Tavo veido šviesos apšviesta ji gyvena, per amžius džiūgauja dėl Tavo vardo. (Ps 88 (89), 16b-17a)
Tavo malone išaukštinta jųjų galybė. (Ps 88 (89), 18b)

IV. Aleliuja, t. 2 (Dievo Gimdytojos pošvenčio):
Viešpatie, pakilk į savo poilsio būstą, Tu, Viešpatie, ir Tavo galingoji Árka. (Ps 131 (132), 8)
Prisíekė Viešpats Dovydui ir neatšauks savojo pažado. (Ps 131 (132), 11a)

Šventasis kankinys Diomèdas Váistytojas (Gýdytojas), Tarsìškis, Nikėjietis, kilęs iš Mažósios Ãzijos, Kilìkijos Társo, nesavìnaudis gydytojas, gydęs ir vaistais, ir malda, suimtas ir nukirsdintas Bitìnijos Nikė́joje valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284-305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (286-305), imperatoriaus Diokletijãno įsakymu (Ròmos Impèrija) († 284/305)

Šventieji kankiniai 33 Kankìntiniai iš Palestìnos, nukirsdinti Sìrijos Palestìnoje (Ròmos Impèrija) († III/IV a. ?) 

Šventasis vienuolis Chairemònas Egiptiẽtis, iš Šiáurės Ãfrikos, Ròmos Egìpto, vienuolis viename Šiáurės Egìpto Skèčio dykynėje, pas Viẽšpatį išėjęs ramybėje, sulaukęs 100 metų amžiaus, kurį mini Palãdijus Elenopoliẽtis († 430) „Láuso istòrijoje, arbà pãsakojime apiẽ šventų̃jų ir̃ paláimintųjų tėvų̃ gyvẽnimus“ (Palladius, Historia lausiaca; ~419/420), Teodòras Studìtas († 826) „Triòdėje“ (Theodorus Studita, Triodion; – Trìgiesmio kn.) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († IV a.)

Šventasis vyskupas Hormìzdas Romiẽtis, iš Lãcijaus Fruzinòno, Lãcijaus Ròmos vyskupas, išrinktas po Ròmos vyskupo Simãcho mirties († 514), prisidėjęs atkuriant ryšius tarp Ròmos ir Konstantinòpolio, nutrūkusius po Akakijõnų shizmos (484-519), 515 pasirašęs vadinamąja Hormìzdo formulę (Libellus (formula) Hormisdae), kurią Rytų̃ Ròmos Impèrijos imperatoriui (518-527) Flãvijui Justìnui ir Konstantinòpolio patriarchui (518-520) Jõnui II Kapadokiẽčiui († 520) 519 priėmus buvo įveiktas krikščionių Bažnýčios skilimas, miręs Lãcijaus Ròmoje žlugus Vakarų̃ Ròmos Impèrijai, valdant Flãvijui Teodòrikui (Didžiájam) (493-526) (Vakarų̃ Ròmos Impèrija/ Ostgòtų Karalỹstė) († 523)

Šventasis vienuolis Joakìmas Osogoviẽtis, vienas iš keturių didžiausių bulgãrų atsiskyrėlių, gyvenęs Bulgãrijos Karalỹstės teritorijoje, šiaurės rytų Makedònijoje, Trãkijos pasienyje, Osogòvo (Orbèlo) kalnų urve, savo gyvenimu ir darbais apšvietęs didžiulę daugybę žmonių (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († 1105/1115)