Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

PENKTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKOSTĖS) 
Apãštalų (Pẽtro ir̃ Paũliaus) pãsninkas 

I. Prokimenas (visiems šventiesiems), t. 8:
Džiaukitės, kad Viešpatį turit, džiaukitės teisieji, šaukit iš džiaugsmo tyraširdžiai. (Ps 31 (32), 11)
Laimingas, kam neteisybės atleistos, kam Dievas uždengia kaltybes (Ps 31 (32), 1)

II. Prokimenas (už mirusiuosius), t. 6:
Jų dvasios turės gausiai gėrybių. (Ps 24(25), 13)
Mano siela į Tave, Viešpatie, kyla, mano Dieve, Tavim aš viliuosi; sugėdint mane Tu niekad neleiski. (Ps 24(25), 1-2)

III. Aleliuja (visiems šventiesiems), t.4:
Šaukias teisieji —juos Viešpats išgirsta, iš visų nelaimių juos gelbi. (Ps 33 (34), 18)
Daugel bėdų ištinka teisuolį, bet Viešpats iš visų jį išgelbsti. (Ps 33 (34), 20)

IV. Aleliuja (už mirusiuosius), t.6:
Laimingas, ką Tu išrinkai ir patraukei, o Viešpatie. (Ps 64 (65), 5)
Teisuolio vardas minimas iš kartos į kartą [per amžių amžius]. (Ps 111 (112), 6)

Šventasis vienuolis Mãksimas Michaèlis (Mýkolas) Graĩkas, Filosòfas, Agioriẽtis, iš Ártos (greta Ambrãkijos) Jònijos jūros Ambrakikòso įlankje, mokęsis Kèrkiros saloje, studijavęs Itãlijos Patãvijuje (Pãdujoje), Medijolanè, Pìko Pilyjè, Floreñtijoje, mokęsis pas Áldą Pìjų Manùtijų († 1515) ir Jãną Laskãrį († 1535), žavėjesis pamokslininku ir poetu dominikonu Džirolamù Savonarolà († 1498), apie 1505 išvykęs Chalkidìkę, Ãto (Atòno) Kálno Vatopèdžio vienuolyne tapęs vienuoliu, Visõs Rusiõs Valdõvui ir Didžiájam Kunigáikščiui (1505-1533) Bazìlijui III (Gabriẽliui) († 1533), Jõno sūnui, paprašius, 1518 išsiųstas į Mãskvą pagelbėti verčiant ir redaguojant dvasines knygas, išvertęs Apãštalo Knỹgos, Psalmýno komentarų, Jõno Auksabur̃nio († 407) evangelijų pagal Mãtą ir Jõną aiškinimų, redagavęs „Vairìnę knỹgą“ (sen. slavų k. Kormčaja knyga), „Gėlių̃ Triòdę“ (Pentekostarijų) ir kitas bažnytines knygas, parašęs poleminių traktatų, už kritiką, suartėjimą su bažnytine ir valstybine opozicija, kaltintas erezija, kenkimu ir valstybės išdavimu, 1525 ir 1531 bažnytinių Susirikìmų pasmerktas, ir iki mirties kalintas vienuolynuose, miręs ir palaidotas Švenčiáusiosios Trejýbės Ser̃gijaus Radonežiẽčio vienuolyne prie Končiūrõs upės greta Maskvõs valdant Vìsos Rusiõs Valdõvui ir̃ Didžiájam kunigaikščiui Jõnui (Ivãnui) IV Rūsčiãjam (1547-1584) (Rùsijos Karalỹstė) († ~1556)

Šventasis Apãštalas ìš 70-ies, kankinys vyskupas Ter̃cijus Ikonijiẽtis, Peloponèso Korìnto krikščionis, apaštalo Paũliaus laiško Romiẽčiams surašytojas (Rom 16, 22), antrasis Likaònijos Ikònijo vyskupas, paskirtas po apaštalo iš 70-ies Sosipãtro († I a.), nužudytas Ikònijuje (Ròmos Impèrija) († I a.)

Šventieji kankiniai Julijãnas Anazarbìškis, Tarsìškis, iš Kilìkijos Anadzárbo (Mažójoje Ãzijoje), senatoriaus sūnus, gyvenęs Kilìkijos Társe, atsisakęs aukoti stabmeldžių dievams, suėmus tardytas įvairiuose Kilìkijos miestuose, Aigãjose – Kilìkijos uostamiestyje prie Viduržemio jūros, nuskandintas Vidùržemio jūroje, o taip pat Asklepijodorà Anazarbìškė (Tarsìškė), jo motina, garsiai išpažinusi tikėjimą, nužudyta, kad lydėjo sūnų jo kančios kelyje; nukentėję valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284–305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (286-305) (Ròmos Impèrija) († ~305)

Šventieji vienuoliai Jùlijus Aiginiẽtis († 401), presbiteris, ir Julijãnas (Julijõnas) Aiginiẽtis († 391), diakonas, broliai, iš Saròno įlankos salos Aigìnos, mokęsi Ãtikos Atė́nuose drauge su Bazìlijum Didžiúoju († 379/380) ir Grigãlijum Nisiečiù († 394), skelbę Evangèliją Peloponesè (Korìnte), Apenìnų pusiasalyje, Rytų̃ Ròmos Impèrijos imperatoriui Flãvijui Teodòsijui (379-395) ir Lãcijaus Ròmos vyskupui Damãzui Romiẽčiui († 384) palaiminus, misionieriavę Panònijoje ir Bojohème, o kaip Ambraziẽjaus Medijolaniẽčio († 397) pagalbimninkai – Šiaurìnėje Itãlijoje, statę bažnyčias, mirę Ligùrijos srityje (Novãrijoje) Ròmos Impèriją valdant imperatoriui Flãvijui Teodòsijui (379–395) bei Flãvijui Arkãdijui (Rytų̃ Ròmos imperatoriui 395-408) ir Flãvijui Honòrijui Augùstui (Vakarų̃ Ròmos imperatoriui 395-423) (Vakarų̃ Ròmos Impèrija) († IV/V a.)