Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DEŠIMTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I prokimenas (Marijai Magdalietei), t. 8:
Šiurpulingai didus Dievas savo šventovėj, Izraelio Dievas! (Ps 67 (68), 36)
Susirinkę į sueigą pagarbinkit Dievą – Viešpatį visi, kurie iš Izraelio šaltinio! (Ps 67 (68), 27)

II prokimenas, t. 7 (pranašams):
Teisusis Viešpačiu džiaugias, linksta prie Jo ir glaudžias. (Ps 63 (64), 11)
Išgirsk mano balsą, kai Tau, Dieve, aš skundžiuos. (Ps 63 (64), 2)

III. Aleliuja (Marijai Magdalietei), t.1:
Viešpaties aš kantriai laukiau, ir Jis pasilenkė prie manęs. (Ps 39 (40), 2a) 
Ir išgirdo manąjį šauksmą. (Ps 39 (40), 2b)

IV. Aleliuja, t. 4 (pranašams):
Teisuolis klestės sau kaip palmė, kaip kedras Libano šakosis. (Ps 91 (92), 13)
Viešpaties namuos pasodintas, žydės jisai prieangiuos Dievo. (Ps 91 (92), 14)

Šventoji apaštalams lygi Marijà Magdaliẽtė (Magdalenà), Mirnešė̃ (Móteris, nẽšusi mìrą), iš Ròmos Judė́jos, Mãgdalos ant Tiberijãdos (Genezarèto, Galilė́jos) ežero kranto, atgailaujanti nusidėjėlė, iš kurios Jė́zus Krìstus išvarė 7 demonus (Lk 8, 2), tapusi Jõ mokine ir sekėja, drauge su kitomis pamaldžiomis moterimis lydėjusi Viẽšpatį Jám patarnaudama (Mk 15, 40-41; Lk 8, 3), buvusi prie kryžiaus Jám kenčiant ant Golgòtos kalno, mačiusi Jõ mirtį (Mt 27, 56; Mk 15, 40; Jn 19, 25), apraudojusi Jį̃ laidojant (Mk 15, 47), pirmoji iš moterų Mirnešių̃ atėjusi prie Kãpo, pirmoji regėjusi iš mirusiųjų prisikėlusį Krìstų (Mk 16, 1–8) ir apie tai pranešusi apãštalams, drauge su Apãštalais skelbusi Gẽrąją Naujíeną, su šia žinia apkeliavusi visą Apenìnų kraštą, Ròmos Itãliją, kalbėjusi imperatoriaus (14-37) Tibèrijaus Jùlijaus (Neròno) rūmuose Lãcijaus Ròmoje, „daug triūsusi jūsų labui“ (Rom 16, 6), vėliau gyvenusi Mažójoje Ãzijoje, Efèso mieste, kur darbavosi Apãštalas ir evangelìstas Jõnas Teològas († ~98/117), ten mirusi ir palaidota (pagal Vakarų̃ krikščionių tradiciją – Gãlijos pakrantės mieste Masãlijoje) (Ròmos Impèrija) († I a.)

Šventasis vyskupas Fòkas Sinopìškis, nuo Pònto pakrantės, Paflagònijos Sinòpės, Sinòpės vyskupas, nukankintas ir palaidotas valdant Márkui Ùlpijui Trajãnui (98–117) Paflagònijos Sinòpėje (Ròmos Impèrija) († ~117). Palaikų perkėlimas į Konstantinòpolį Rytų̃ Ròmos imperiją valdant Flãvijui Arkãdijui (395-408) (Rytų Ròmos Impèrija) (~403/404)

Šventasis vyskupas Kirìlas Antijochiẽtis, iš Sìrijos, Antijòchijos prie Orònto, Antijòchijos vyskupas, pasak Eusèbijaus Cezarėjiẽčio († 339), vyskupijai vadovavęs 280/1-302/3 metais (Eusebius, Historia ecclesiastica, VI 25, 29), miręs valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284–305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (285–305) (Ròmos Impèrija) († 302/303)

Šventoji kankinė mergelė Marcèlė (Markèlė) Chijiẽtė, iš Egė́jo jūros salos Chìjo, dievobaiminga krikščionė, saugojusi savo skaistybę, nukentėjusi Egė́jo jūros Chìjo saloje (Ròmos Impèrija [?]) († III a. [arba XIV a.?])

Šventasis palaimintasis Krìstaus kvailẽlis Kiprijõnas (Kiprijãnas) Suzdalìškis, iš Sùzdalės Žemės, Ùžgirio Vladìmiro vyskupystės Epifãnovkos-Kovròvo prie Kliazmõs vietovės, asketas saloje netoli Kliazmõs ir Ùvodės upių santakos, stebukladarys, palaidotas Epifãnovkos-Kovròvo Šveñtojo Viẽšpaties Prisikėlìmo bažnyčioje valdant Cãrui bei Vìsõs Rusiõs Didžiájam kunigaikščiui (1613-1645) Mýkolui (Michaìlui) Romãnovui († 1645) bei Vìsõs Rusiõs Patriárchui (1619–1633) Filarètui († 1633) (Rùsijos Karalỹstė) († 1622)

Šventasis vienuolis Kornèlijus Pereslavlìškis, Tỹlintysis (Tylū̃nas), Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Gimìmo Lukijãno Galičiškio († XVI a.) vienuolyno greta Aleksándro slabados netoli Ùžgirio (Zalèskio) Pereslãvlio novìcijas, Ùžgirio Pereslãvlio Šventų̃jų Borìso ir Glèbo Smėlỹnėje vienuolyno vienuolis, aiškiaregys ir negalių gydytojas, miręs valdant Pẽtrui Didžiájam († 1725), Visõs Rusiõs Valdõvui (nuo 1682; imperatorius nuo 1721) (Rùsijos Karalỹstė) († 1693)