Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

PIRMÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKOSTĖS)
ŠVENČIÁUSIOSIOS TREJÝBĖS SEPTÝNDIENIS 
VLADÌMIRO ŠVENČIÁUSIOSIOS DIẼVO MÓTINOS IKÒNOS IŠKILMÌNGAS MINĖ́JIMAS

I prokimenas, t. 6 (Liturgija):
Per visą žemę eina jų žinios aidas, jų kalbesys – ligi kraštui pasaulio. (Ps 18 (19), 5)
Skelbia dangus Dievo šlovę, apie Jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja. (Ps 18 (19), 2)

II prokimenas, t. 3 (Liturgija; Dievo Motinai):
Mano siela šlovina Viešpatį, džiaugiasi mano dvasia Dievu, savo Gelbėtoju. (Lk 1, 46–47)
Nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę; štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos. (Lk 1, 48)

III. Aleliuja, t. 2:
Neatstumki manęs nuo savojo veido, prarast Tavo Šventąją Dvasią neleiski! (Ps 50 (51), 13)
Viešpatie, pakilk į savo poilsio būstą, Tu, Viešpatie, ir Tavo galingoji Árka. (Ps 131 (132), 8)

Šventasis apaštalams lygus Konstantìnas Flãvijus Valèrijus Aurèlijus, Didỹsis, iš Bitìnijos Achýronos prie Nikomedė́jos, Flãvijų giminės, Ròmos imperatoriaus (293–306) Gãjaus Flãvijaus Valèrijaus Konstáncijaus Chlòro († 306) ir Flãvijos Jùlijos Elenos Augùstos († 330) sūnus, 306 karių paskelbtas cezariu, nuo 325 vienvaldis Ròmos imperatorius (306–337), 313 pasirašęs Medijolãno ediktą, leidusį laisvai išpažinti krikščionybę, suteikęs krikščionių Bažnýčiai privilegijų, rėmęs stačiatikius ortodoksùs, 325 sušaukęs Bažnýčios visuotinį susirinkimą (Nikėjoje), fundavęs bažnyčių statybą (Jerùzalės Šveñtojo Viẽšpaties Prisikėlìmo (Kãpo) ant Golgòtos, Ròmos Šveñtojo Pẽtro bazilikas ir kt.), krikščionybės įtvirtintojas Ròmos imperijoje, miręs Ròmos Aukštutìnės Mòisijos Naise (Ròmos Impèrija) († ~337)

Šventoji apaštalams lygi Flãvija Jùlija Elenà (Helènė) Augùsta, Konstantinopoliẽtė, iš Bitìnijos Drepãno (vėliau Elenòpolis), 306 gavusi augustos titulą, 313 pasikrikštijusi, imperatoriaus Konstantìno Flãvijaus Valèrijaus Aurèlijaus motina, vargšų šelpėja, Bažnýčios rėmėja, bažnyčių statytoja Palestìnoje (Betliẽjaus Viẽšpaties Jė́zaus Krìstaus Gimìmo, Jerùzalės Viẽšpaties Žengìmo į̃ Dañgų Alỹvų kalne ir kt), Jeruzalėje suradusi kryžių, ant kurio buvo nukryžiuotas Jė́zus Krìstus, krikščionybės įtvirtintoja Ròmos imperijoje, mirusi galbūt Bitìnijos Nikomedė́joje (Ròmos Impèrija) († ~327/330)

Vladìmiro Diẽvo Mótinos (Teotόkos) Švelniósios (Eleùsa) [ir Gailestìngosios] ikona (Rytų̃ Ròmos Impèrija) (XII a.), (galbūt evangelisto Lùko sukurtos ikònos vėlesnio ãtgaminio atgaminỹs), apsikrikštijusios Rusiõs simbolis ir pagrindinė šventenybė, atvežta iš Bizántijos ir padovanota (~1130) Mstislãvui Teodòrui Didžiájam, Vladìmiro Monomãcho († 1125) sūnui, Dìdžiojo Naũgardo, Bèlgorodo ir Kìjevo kunigaikščiui, išstatyta Výšgorode (Kìjevo Didžióji Kunigaikštỹstė), vėliau perkelta į Bogoliùbą (Bogoliùbovą), paskui į Vladìmirą prie Kliazmõs ir saugota Andrė̃jaus Bogoliùbskio († 1174), Jùrgio (Jùrijaus) Ilgarañkio (Dolgorùkio; † 1157) sūnaus, Výšgorodo (1149-1155), Dorogobùžo (1150—1151), Riazãnės (1153) kunigaikščio, Vladìmiro (1157—1174) didžiojo kunigaikščio (Vladìmiro Sùzdalės Kunigaikštỹstė), 1395 perkelta į Maskvõs Kunigaikštỹstę, valdant Maskvõs ir Vladìmiro didžiąjam kunigaikščiui Bazìlijui, Dimìtrijaus sūnui, Maskvìškiui († 1425) ir jo sutoktinei Sòfijai (Sinkletìkei) Vytautáitei († 1453) (Maskvõs Didžióji Kunigaikštỹstė)

Šventasis kankinys Sekundìnas Kordubiẽtis, iš Hibèrijos, Spãnijos Provincijos, nukentėjęs Hibèrijos Kordùboje valdant imperatoriams Diokletijãnui (284–305) ir Maksimijãnui (285–305) (Ròmos Impèrija) († ~306)

Šventieji kankiniai Sekùndas Aleksandriẽtis, presbiteris, iš Egìpto Aleksándrijos, bei jo bendraminčiai parapijiečiai, drauge nukentėję Egìpto Aleksándrijoje nuo arijõnų vyskupaujant uzurpatoriui Aleksándrijos patriarchui arijõnui Jùrgiui Kapodokiẽčiui († 361) ir valdant imperatoriui Flãvijui Jùlijui Konstáncijui (337-361) (Ròmos Impèrija) († ~356)

Šventieji kankiniai Timotė́jas, Pòlijus ir Eutìchijus, diakonai, nukentėję Cezarė́jos Mauritãnijoje (Ròmos Impèrija) († ?)

Šventieji kankiniai Polijeũktas Kapadokiẽtis, Viktorìnas Kapadokiẽtis ir Donátas Kapadokiẽtis, nukentėję Kapadòkijos Cezarė́joje (Ròmos Impèrija) († ?)

Šventieji ištikimieji Konstantìnas Jaroslãvas Muromiẽtis, Sviatoslãvo, Voluĩnės (? — 1054), Černìgovo kunigaikščio (1054-1073) ir Kìjevo didžiojo kunigaikščio (1073-1076) sūnus, Mùromo (1097-1123) ir Černìgovo (1123-1127) kunigaikštis, švietėjas, bažnyčių statytojas († 1129), o taip pat jo sūnūs Michaìlas (Mýkolas) Muromiẽtis, nužudytas Mùrome († XII a.), bei Teodòras Muromiẽtis, miręs Mùrome († XII a.), krikščionybės Mùromo žemėje platintojai (Černìgovo Kunigaikštystė) († XII a.)

Šventasis vyskupas Kirìlas II Rostovìškis, Ùžgirio (Zalèskio) Vladìmiro prie Kliazmõs Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Gimìmo vienuolýno vienuolis ir igumenas, Dìdžiojo Rostòvo ir Jaroslãvlio vykupas, Sùzdalės Žẽmės švietėjas (Rostòvo Sùzdalės Kunigaikštỹstė/ Vladìmiro Didžioji Kunigaikštỹstė) († 1262) 

Šventasis vyskupas Bazìlijus Riazanìškis, vienuolis Mùromo vienuolyne, Mùromo ir Riazãnės vyskupas, švietėjas, miręs Riazãnės Pereslãvlyje, palaidotas Riazãnės Pereslãvlio Šventų̃jų Borìso ir Glèbo vienuolyne (Riazanės Didžioji Kunigaikštystė) (+ 1294/1295; 1356/1360)