Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DEŠIMTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

ÕNINĖS. ŠVENTÕSIOS TEISIÕSIOS ONÕS (ÃNOS), ŠVENČIÁUSIOSIOS DIẼVO GIMDÝTOJOS MERGẼLĖS MARÌJOS MÓTINOS, UŽMIGÌMO ŠVEÑTĖ
/XIV-XX a. Lietuvoje Ona – viena populiariausių šventųjų, minima kaip „sėdinti šalia Marijos ir Kristaus“ ir „turinti ypatingų galių visame Danguje“/

I prokimenas, t. 7:
Aukštinkit mūsų Dievą, kniubkite prieš Jo sosto pakojį, nes Jis yra šventas! (Ps 98 (99), 5)
Viešpats yra Valdovas, tesibaimina tautos! (Ps 98 (99), 1a)

II. Aleliuja, t. 1:
Atsimink šitą savo bendriją, kurią įsigijai jau senovėj. (Ps 73 (74), 2)
Tu, Dieve, mano Valdovas nuo amžių, išgelbėjęs mus pasaulio viduryje. (Ps 73 (74), 12)

Šventoji teisioji Onà (Anà), Švenčiáusiosios Mergẽlės Marìjos motina, minima apòkrifuose – „Jokū̃bo protoevangèlijoje“ (po 150), „Pseudomãto evangèlijoje“ (~600/625), (tradiciją įtakojo ir Andriẽjaus Kretiẽčio († 740) „Žõdis Diẽvo Mótinos Gimìmo šveñtei“), kunigo Joakìmo (Jókimo) († I a.), turtingo Dóvydo giminės palikuonio, Mergẽlės Marìjos tėvo, žmona, Betliẽjaus kunigo Matãno (iš Aarõno († 1451 m. pr. Kr.) giminės vyriausiųjų kunigų) duktė, pagal tėvą iš Lèvio, pagal motiną – iš Jùdo kilties, ištekėjusi už Joakìmo gyvenusi Galilė́jos Nazaretè, ilgai nesusilaukusi vaikų ir labai dėl to sielvartavusi, vyriausiajam kunigui nepriėmus bevaikio Joakìmo į Jerùzalės šventyklą atneštų aukų ir jam pasitraukus į tyrus, angelas apreiškęs Õnai, kad pagaliau ji susilauksianti dukters ir kad jos „sėkla pašlovinta bus visam pasauly“ (Protevangelium Iacobi, 4, 1), mirusi praėjus keliems metams po Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Įvẽsdinimo į Šventỹklą ir jos Paaukójimo, pasak tradicijos, palaidota šalia Palestìnos Jerùzalės, netoli Alỹvų kalno, Getsemãnės sode (Ròmos Impèrija) († I a.)

Šventieji kankiniai 43 Lugdū̃no Kankìntiniai: vyskupas Potìnas Lugdūnìškis, iš Lugdū̃no Gãlijos, Lugdū̃no vyskupas, taip pat Sánktijus Lugdūnìškis, diakonas, ir Blandinà Lugdūnìškė, mergelė, vergė, bei Mãturas, Atãlas, Biblìdas, Pòntikas, Aleksándras, Vètijus ir Epagãtas, o taip pat kiti, nukentėję Lugdū̃no Gãlijos srities Lugdū̃no mieste krikščionių persekiojimo metais, valdant Márkui Aurèlijui Antonìnui (161-180) (Ròmos Impèrija) († ~177)

Šventasis kankinys Kukufãtas (Kukùfas) Barkiniẽtis, iš Ròmos Ãfrikos (Senõsios) provincijos Kartãginos, imperatoriaus (284-305) Gãjaus Aurèlijaus Valèrijaus Diokletijãno persekiojimo metais išvykęs į Gãliją, Hibèrijos pusiasalį, garsiai išpažinęs tikėjimą ir neaukojęs stabmeldžių dievams, suimtas Hibèrijos Barkinònos (Barkìno) prefekto įsakymu ir nukirsdintas valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284-305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (285-305) (Ròmos Impèrija) († 304)

Šventoji teisioji Olimpijadà Diãkonė, Jaunesnióji, gimusi Konstantinòpolyje (ar Antijòchijoje prie Orònto), garsaus retoriaus Flãvijaus Seleũko († ~363) (įtakingo ir turtingo (valdžiusio žemes Bitìnijoje, Konstantinòpolyje) valstybės veikėjo, konsulo (331) Flãvijaus Ablãbijaus († 337/338) sūnaus), dukra, prefekto Nebrìdijaus († ~385) sutuoktinė, Konstantinòpolio patriarcho Nektãrijaus Konstantinopoliẽčio († 397) paskirta diakone, rėmusi stokojančiuosius, ligonines ir prieglaudas, Žemutìnio Egìpto Nìtrijos vienuolius tremtinius, įkūrusi vienuolyną, Jõno Auksabur̃nio († 407) bičiulė ir rėmėja, Konstantinòpolyje apsilankančių vyskupų – Pẽtro Sebastiẽčio († 391), Grigãliaus Teologo († 389), Epifãnijaus Penkiakal̃bio Konstantijiẽčio († 403) ir kitų – pagalbininkė, Jõną Auksabur̃nį apkaltinus Konstantinòpolio Šventõsios Sòfijos bažnyčios padegimu, nukentėjusi, 404 išvykusi į Mãžąją Ãziją, Propontìdės pakraščio Kidzìką, kur suimta ir išsiųsta į Bitìnijos Nikomedė́ją, mirusi Nikomedė́joje Rytų̃ Ròmos Impèriją valdant Flãvijui Teodòsijui (408-450) (Vakarų̃ – Flãvijui Honòrijui (395-423)) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († ~408/410)