Pradžia - Lietuvos Stačiatikiai

2026 m. spalio 17 d., Šeštadienis

spalio 4 d. pagal senąjį kalendorių

Dienos šventasis

DVIDEŠIMTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I prokimenas, t. 1 (Gurijui ir Barsanufijui):
Savo burna išmintį skelbsiu, išmastytą širdy protingumą. (Ps 48 (49), 4)
Visos tautos klausykit, ką pasakysiu! Išgirskite kurie tik pasauly gyvenat! (Ps 48 (49), 2)

II prokimenas, t. 8 (visiems šventiesiems):
Džiaukitės, kad Viešpatį turit, džiaukitės teisieji, šaukit iš džiaugsmo tyraširdžiai. (Ps 31 (32), 11)
Laimingas, kam neteisybės atleistos, kam Dievas uždengia kaltybes. (Ps 31 (32), 1)

III. Aleliuja, t. 2 (Gurijui ir Barsanufijui):
Tavo kunigai teisumu teapsirėdo, tavo ištikimieji tešaukia iš džiaugsmo. (Ps 131 (132), 9)
Nes Viešpats tikrai pasirinko Sioną, jam čia patiko buveinę turėti. (Ps 131 (132), 13)

IV. Aleliuja, t.4 (visiems šventiesiems):
Giesmėmis tave, Dieve, šlovinti dera Siono kalne; įžadai, tau duoti, bus ištesėti Jeruzalėj. (Ps 64 (65), 2)
Laimingas, ką Tu išrinkai ir patraukei, kas gyvena tavo kiemuos. (Ps 64 (65), 5)

Šventasis kankinys vyskupas Jerotė́jas (Hijerotė́jas) Atėnìškis, Tesmotètas (įstatimdavỹs; archòntas), Areopãgo (aukščiausiasis Atė́nų teismo, posėdžiavusio ant Arė́jo kalvos) narys, kaip ir Dionìsijas Areopagìtas († I a.), apaštalo Paũliaus († ~67) apšviestas ir pakrikštytas, paskirtas vyskupu ar presbiteriu (galbūt Atė́nų), artimai bendravęs su Dionìsiju Areopagitù, buvęs greta apaštalų, dalyvavęs Mergẽlės Marìjos laidotuvėse Judė́jos Jerùzalėje, skelbęs Evangèliją, pasak Pseudodionìsijo Areopagìto (Apie Dievo vardus, 3, 2), buvęs iškilus himnografas, suimtas, kalintas, Dmìtrijaus Rostoviẽčio († 1709) teigimu, miręs kankinio mirtimi (Ròmos Impèrija) († I a.)

Šventieji kankiniai dvasininkai: Eusèbijus Laodikiẽtis (Aleksandriẽtis), Sìrijos Laodikė́jos vyskupas, o taip pat Gãjus Aleksandriẽtis, diakonas, Fáustas Aleksandriẽtis, diakonas, Chairemònas Aleksandriẽtis, diakonas, Pẽtras Aleksandriẽtis, diakonas, ir Paũlius Aleksandriẽtis, diakonas, Ròmos Egìpto Aleksándrijos vyskupo Dionìsijaus Aleksandriečio († 264/265), kurio laiškus cituoja Eusèbijus Cezarėjiẽtis († 339) „Bažnyčios istorijoje“ (Eusebius, Historia ecclesiastica, VI 40; VII 11), mokiniai, suimti ir nukentėję Ròmos Egiptè valdant Pùblijui Licìnijui Valerijãnui (253–260) (Ròmos Impèrija) († 253/260)

Šventasis vienuolis Amònas Egiptiẽtis, iš Ròmos Ãfrikos, išsiskyręs su šeima išėjęs į Žemutìnio Egìpto Nìtrijos dykumą Nìlo deltoje, Antãno Dìdžiojo († ~356) bičiulis, miręs Žemutìniame Egiptè (Ròmos Impèrija) († IV a.)

Šventasis vienuolis Pẽtras Kapitoliẽtis, kilęs iš Omejãdų (Damãsko) Kalifãto, buvusios Rytų Ròmos Impèrijos Palestìnos Sekùndos provincijos Kapitolìdės, išsiskyręs su šeima davęs vienuoliškuosius įžadus, jerovienuolis, pašvęstas presbiteriu, skelbęs Evangèliją, suimtas ir nužudytas Kapitolìdėje valdant Omejãdų chalìfui (705-715) Al Valìdui († 715) arba chalìfui (743-744) Al Valìdui II († 744) (Omejãdų Kalifãtas) († ~715 arba 743)

Šventasis vienuolis Pijòras Pečioriẽtis, atsiskyrėlis, gyvenęs Kìjevo Žẽmėje, Pečiòrų vienuolyno jerovienuolis, miręs Pečiòrų vienuolyne, palaidotas Pečiòrų vienuolyno Tolimõsiose Olosè (Kìjevo Rusiõs Kunigaikštỹstė) († ne vėliau XII a.)

Šventieji vienuoliai Ellãdijus Pečioriẽtis, atsiskyrėlis, ir Onesìmas Pečioriẽtis, atsiskyrėlis, gyvenę Kìjevo Žẽmėje, Pečiòrų vienuolyno jerovienuoliai, mirę Pečiòrų vienuolyne, palaidoti Pečiòrų vienuolyno Artimõsiose Olosè (Kìjevo Rusiõs Kunigaikštỹstė/ Kìjevo Kunigaikštỹstė) († XII/XIII)

Šventasis vienuolis Amònas Pečioriẽtis, atsiskyrėlis, gyvenęs Kìjevo Kunigaikštỹstėje, Pečiòrų vienuolyno jerovienuolis, miręs Pečiòrų vienuolyne, palaidotas Pečiòrų vienuolyno Tolimõsiose Olosè (Kìjevo Kunigaikštỹstė) († XIII a.)

Šventasis vyskupas Gùrijus Grègorijus (Grigãlius) Rugòtinas Kazanìškis, gimęs apie 1500 Pamaskvės Rãdoneže, bajorų šeimoje, tarnavęs Maskvõs kunigaikščio vaivados ir vietininko Jõno (Ivãno) Chomiáko Penkòvo († 1544) dvare, po kelių metų išėjęs į Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Užmigìmo vienuolyną netoli Võloko prie Lámos (Volokolámsko), įkurtą Juõzapo Volokìškio († 1515), davęs vienuoliškuosius įžadus, 1543 išrinktas Diẽvo Mótinos Užmigìmo vienuolyno igumenu, vėliau – paskirtas Kazãnės ir Sviážsko vyskupu, nuo 1555 Kazãnės arkivyskupas, kuriam vyskupaujant Kazãnės vyskupijoje buvo įkurti 4 vienuolynai, pastatyta Kazãnės Apreiškìmo Švenčiáusiajai Diẽvo Gimdýtojai katedra, schivienuolis, miręs Kazãnėje, palaidotas Kazãnės kremliaus Viẽšpaties Atsimaĩnymo vienuolyne valdant Didžiájam Maskvõs bei Vìsõs Rusiõs kunigaikščiui (1533-1547), Cãrui bei Vìsõs Rusiõs Didžiájam kunigaikščiui (1547-1584) Jõnui (Ivãnui) IV Rūsčiãjam († 1584) (Rùsijos Karalỹstė) († 1563). Palaikų atradimas valdant – de facto – Visos Rusiõs Valdõvui (1585-1598), Cãrui ir̃ Didžiajam kunigáikščiui (1598-1605) Borìsui Godunòvui (Rùsijos Karalỹstė) (1595)

Šventasis vienuolis Barsanùfijus (Varsanòfijus) II Tverìškis, Stebukladarỹs, asketas, Tvèrės ir Kãšino vyskupas, Kazãnės Viẽšpaties Atsimaĩnymo vienuolyno Kazãnės Krem̃liuje įkūrėjas, palaidotas Kazãnės Viẽšpaties Atsimaĩnymo vienuolyno katedroje valdant Didžiájam Maskvõs bei Vìsõs Rusiõs kunigaikščiui (1533-1547), Cãrui bei Vìsõs Rusiõs Didžiájam kunigaikščiui (1547-1584) Jõnui (Ivãnui) IV Rūsčiãjam († 1584) (Rùsijos Karalỹstė) († 1576). Palaikų atradimas valdant – de facto – Vìsos Rusiõs Valdõvui (1585-1598), Cãrui ir̃ Didžiajam kunigáikščiui (1598-1605) Borìsui Godunòvui (Rùsijos Karalỹstė) (1595)