Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

AŠTUONIÓLIKTOJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

GARBÌNGOJO IR̃ GYVÝBĘ TEĨKIANČIO VIẼŠPATIES KRỸŽIAUS IŠÁUKŠTINIMO PÓŠVENTIS

I prokimenas (Viešpaties Kryžiui), t. 7:
Aukštinkit mūsų Dievą, kniubkite prieš Jo sosto pakojį, nes Jis yra šventas! (Ps 98 (99), 5)
Viešpats yra Valdovas, tesibaimina tautos! (Ps 98 (99), 1a)

II prokimenas, t. 4 (Eufemijai Chalkedonietei):
Šiurpulingai didus Dievas savo šventovėj, Izraelio Dievas! (Ps 67 (68), 36)
Susirinkę į sueigą pagarbinkit Dievą – Viešpatį visi, kurie iš Izraelio šaltinio! (Ps 67 (68), 27)

III. Aleliuja, t. 1 (Viešpaties Kryžiui):
Atsimink šitą savo bendriją, kurią įsigijai jau senovėj. (Ps 73 (74), 2)
Tu, Dieve, mano Valdovas nuo amžių, išgelbėjęs mus pasaulio viduryje. (Ps 73 (74), 12)

III. Aleliuja, t.4 (Eufemijai Chalkedonietei):
Viešpaties aš kantriai laukiau, ir Jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo manąjį šauksmą. (Ps 39 (40), 2) 
Iš mirtinos pelkės mane Jis ištraukė, iš tos baisiausios klampynės. (Ps 39 (40), 3) 

Šventoji didžioji kankinė Eufèmija Chalkedoniẽtė (Visų̃ Giriamóji), gimusi Bitìnijos Chalkedònėje, senatoriaus Filofròno ir jo žmonos Teodorizijãnos šeimoje, imperatorių Aurèlijaus Valèrijaus Diokletijãno (284–305) ir Márko Aurèlijaus Valèrijaus Maksimijãno (285-305; uzurp. 306-308, 310) pradėto krikščionių persekiojimo metais suimta, atsisakiusi aukoti stabmeldžių dievams, kankinta ir nužudyta Bitìnijos Chalkedònėje (Ròmos Impèrija) († ~303/304 ?)

Šventieji kankiniai Vìktoras Chalkedoniẽtis ir Sostènas Chalkedoniẽtis, kariai, tarnavę Bitìnijos Chalkedònėje, atsisakę paklusti įsakymui įmesti Eufèmiją Chalkedoniẽtę (Visų̃ Gìriamąją) († ~303/304 ?) į degančią krosnį, suimti ir atiduoti žvėrims sudraskyti imperatorių Aurèlijaus Valèrijaus Diokletijãno (284–305) ir Márko Aurèlijaus Valèrijaus Maksimijãno (285-305; uzurp. 306-308, 310) pradėto krikščionių persekiojimo metais, Bitìnijos Chalkedònėje (Ròmos Impèrija) († ~303/304 ?)

Šventoji kankinė Sebastijana Heraklėjiẽtė, apaštalo Pauliaus († ~67) mokinė, suimta ir teista Antrosios Mòisijos provincijos Marcijanòpolyje, vėliau – Trãkijos Heraklė́joje, nukirsdinta Heraklė́joje valdant imperatoriui Tìtui Flãvijui Domicijãnui (81-96) (Ròmos Impèrija) († ~86)

Šventasis vyskupas Kiprijõnas (Kipriãnas), bulgãras (ar ser̃bas) iš Velìko (Dìdžiojo) Tìrnovo (Bulgãrijos Karalỹstė), galbūt Diẽvo Gimdýtojos Gimìmo Teodòzijaus Tirnoviškio († 1363) vienuolyno Bèlicos upės slėnyje netoli Kilifãrevo vienuolis, Konstantinòpolio patriarcho Filotėjo Kòkino († 1379) apokrisiãrijus, vienuolis Konstantinòpolyje ir Chalkidìkės Ãto (Atòno) Kálno kažkurioje skitų vienuolýnėje, 1373 kaip Konstantinòpolio patriarcho inspektorius išsiųstas į Lietuvõs Dìdžiąją Kunigaikštỹstę ir Rùsią sutaikyti Lietuvõs, Smoleñsko ir Tvèrės kunigaikščius su Visõs Rusiõs metropolitu Alèksijumi, prisidėjęs prie Lietuvõs Vìlniaus kankinių gerbimo sklaidos, Lietuvõs didžiojo kunigaikščio (1345-1377) bei Vìtebsko kunigaikščio (1318-1345) Al̃girdo († 1377) pasitikėjimą, Kìjevo, Rusiõs ir̃ Lietuvõs metropolìtas (1375-1380), Mažõsios Rusiõs ir̃ Lietuvõs metropolìtas (1380-1389), Kìjevo ir̃ Visõs Rusiõs metropolìtas (1389-1406), aktyviai vykdęs krikščionių vienijimo Osmãnų imperijos užkariavimo grėsmės akivaizdoje politiką, dalyvavęs kunigaikščio Výtauto, Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1392-1430) ir Jogáilos, Lenkijos karaliaus (1386-1434), susitikime Miloliube, rašytojas, redaktorius, vertėjas, hagiografas, knygius, prisidėjęs sudarant pirmąjį rusų metraščių sąvadą (1408–1409), iš graĩkų į slãvų kalbą išvertęs Psalmyną, įvairių Bažnyčios Tėvų ir asketų raštų, miręs Golenìščeve prie Maskvõs, paalaidotas Maskvõs Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo katedroje (Maskvõs Didžióji Kunigaikštỹstė) († 1406)

Šventasis vyskupas Fòtijus Kijeviẽtis, graĩkas iš Monembãzijos prie Peloponèso, įstojęs į vienuolyną išsiųstas į Konstantinòpolį, 1409 paskirtas Kìjevo ir Visõs Rusiõs metropolitu (Kìjevas priklausė Lietuvõs Didžiõsios Kunigaikštỹstės stačiatikių metropolijai), gyvendamas Kìjeve uoliai tvarkęs vyskupijų, priklausiusių Lietuvõs kunigaikštystės metropolijai, reikalus, gyvendamas Maskvojè – Maskvõs patriarchato, nuoširdžiai darbavęsis dėl Bažnýčios vienybės, parašęs homilijų, laiškų (svarbiausi Pskovo dvasininkijai), buvo atvykęs į numatomą Vytauto Didžiojo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1392-1430), karūnavimą (1430), palaidotas Maskvõs Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo katedroje (Maskvõs Didžióji Kunigaikštỹstė) († 1431)