Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

ŠEŠTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)
Apãštalų (Pẽtro ir̃ Paũliaus) pãsninkas 

I prokimenas, t. 3 (Tichvino ikonos Dievo Motinai):
Mano siela šlovina Viešpatį, džiaugiasi mano dvasia Dievu, savo Gelbėtoju. (Lk 1, 46–47)
Nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę; štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos. (Lk 1, 48)

II Prokimenas, t. 8 (apaštalams):
Per visą žemę eina jų žinios aidas, jų kalbesys – ligi kraštui pasaulio. (Ps 18 (19), 5)
Skelbia dangus Dievo šlovę, apie Jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja. (Ps 18 (19), 2)

III. Aleliuja, t. 2  (Tichvino ikonos Dievo Motinai):
Klausykis, dukra, pažvelki čionai, atkreipk savo ausį. (Ps 44 (45), 11a)
Liaudies didžiūnai tau stengsis įtikti. (Ps 44 (45), 13)

VI. Aleliuja (apaštalams), t. 1:
Dangus, Viešpatie, pagarsins nuostabius Tavo darbus, Tavo ištikimybę — susirinkimas šventųjų. (Ps 88 (89), 6) 
Dievas garbinamas šventojoj taryboj. (Ps 88 (89), 8)

Tìchvino Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos (Teotόkos) Kélvedės (Odigìtrijos) ikona (Rytų̃ Ròmos Impèrija) (XVI a.), atvežta iš Konstantìno Miẽsto ir pasirodžiusi Dìdžiojo Naũgardo Žẽmėje, gyvenvietėje prie Tìchvinkos upės 1383 metais, Dìdijį Naũgardą valdant Demètrijui (Dimìtrijui) Donìškiui († 1389), Jõno (Ivãno) sūnui, Maskvõs (1359-1389) ir Vladìmiro didžiajam kunigaikščiui (1362-1389), Naũgardo kunigaikščiui (1363–1389) (Naũgardo Didžióji Kunigaikštỹstė) (1383)

Šventasis kankinys Galikãnas Romiẽtis, patricijus, gimęs valdant Flãvijui Valèrijui Konstantìnui (Didžiájam) (306-337), kosulas (330, galbūt ir 317), karvedys kare su per̃sais, imperatoriaus Konstantìno bičiulis, vyriausios jo dukters Konstantìnos (Konstáncijos) († 354) sužadėtinis, iškilių valstybės pareigūnų, krikščionių Jõno Romiẽčio ir Paũliaus Romiẽčio († 361/363) apšviestas, priėmęs krikštą, pasisitraukęs į Lacijaus Òstiją (prie Tìbro upės netoli Ròmos), finansiškai rėmęs bažnyčios Òstijoje statybą, įsteigęs prieglaudą (nakvynės namus), slaugęs sergančiuosius, valdant Flãvijui Kláudijui Julijãnui Atskalū̃nui (361-363) ištremtas į Egìptą, gyvenęs Egìpto Aleksándrijos atsiskyrėlių dykynėje, suimtas atsisakęs aukoti stabmeldžių dievams, nukirsdintas Aleksándrijoje (Ròmos Impèrija) († ~362)

Šventieji kankiniai Jõnas Romiẽtis ir Paũlius Romiẽtis, broliai, iškilūs valstybės pareigūnai, krikščionys, patricijaus ir karvedžio Galikãno Romiẽčio († ~362) bendražygiai kare su per̃sais, skelbę Evangeliją ir apšvietę Galikãną Romiẽtį, suimti ir nukirsdinti Lãcijaus Ròmoje valdant Flãvijui Kláudijui Julijãnui Atskalū̃nui (361-363) (Ròmos Impèrija) († ~362/363)

Šventasis vienuolis Dóvydas Tesalonikiẽtis, kilęs iš Makedònijos Tesalonìkų, Tesalonìkų Šventų̃jų Teodòro ir̃ Merkùrijaus vienuolyno, praminto Kukolìnių (dėvinčių kùkolę) vienuolynu (prie miesto sienos), vienuolis, stebukladarys, demonų tramdytojas ir gydytojas, miręs Makedònijos Tesalonìkuose valdant Flãvijui Pẽtrui Sabãtijui Justinijãnui (527-565) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († ~535/541)

Šventasis vienuolis Jõnas Gòtas, Táurijos (Krýmo) gòtas, augęs Táurijos Partènijuje (Partenìte), valdant ikonoklãzmo šalininkui Konstantìnui V Kopronìmui (741-775) išvykęs į Ibèriją (Kártliją), kur įšventintas vyskupu, nuo 758 Táurijos Dòro vyskupas (Táurijos gòtų metropolija), prisidėjęs (vienas iš vadovų) prie 787 sukililimo prieš Gòtijos chazãrus, chazãrų suimtas ir kalintas Táurijos Fùluose, pabėgęs į laisvę pasitraukęs į Paflagònijos Amastrìdę (Amãstriją), miręs valdant Konstantìnui VI (Aklãjam) (780-797) Amastrìdėje (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († ~790)

Šventasis vyskupas Dionìsijas Suzdalìškis, iš Kìjevo Žẽmės, Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuolis (Kìjevo Kunigaikštýtė), atsiskyrėlis prie Vòlgos upės netoli Žemutìnio Naũgardo, 1330 įkūręs Viẽšpaties Jė́zaus Krìstaus Žengìmo į̃ Dañgų Naũgardo Pečiòrų vienuolyną, Sùzdalės, Žemutìnio Naũgardo ir Gorodèco vyskupas, mokytojas ir švietėjas, ryžtingai kovojęs už ortodòksiškąjį tikėjimą, prieš strigòlnikus, neigusius sakramentų dieviškąją prigimtį, reikalavusius „pigios Bažnyčios“ – be dvasininkijos, palaiminęs vienuolį Laureñtijų († XV a.) sudaryti (galbūt pats redagavęs) Mẽtraštį (1377) (Žemutìnio Naũgardo – Sùzdalės Kunigaikštỹstė), dėl Jogáilos (Vladìslovo) († 1434), Lietuvõs didžiojo kunigaikščio (1377–1401) ir Lénkijos karaliaus (1386–1434), 1384 įsipareigojimo (1384 Maskvõs – Lietuvõs sutartis) tapti stačiatikiu, taip pat dėl kitų Kìjevo ir̃ Visõs Rusiõs bei Rusiõs ir̃ Lietuvõs metropolijų klausimų lankęsis Konstantinòpolyje, 1384 Konstantinòpolio patriarcho Nìlo Karamė́jaus († 1388) paskirtas Kìjevo ir̃ Visõs Rusiõs metropolitu, miręs Kìjeve, Kìjevą valdant Vladìmirui Algirdáičiui († 1399), Kìjevo (1362/1377-1395) ir Slùcko (1395-1399) kunigaikščiui (Žemutìnio Naũgardo – Sùzdalės Kunigaikštỹstė/ Lietuvõs Didžióji Kunigaikštỹstė) († 1385)