Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

ŠEŠIÓLIKTOJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

Šveñtojo Arkángelo Mýkolo Stebùklo, įvykusio Mažójoje Ãzijoje, netoli Frìgijos Kolòsių (Kolòsų) prie Lìko upės, prisiminimo šventė

Šveñtojo Arkángelo Mýkolo Stebùklas, įvykęs IV amžiuje Mažójoje Ãzijoje, netoli Frìgijos Kolòsių (Kolòsų) prie Lìko ir Hijerãpolio, vietovėje vadintoje Chairetòpa, stabmeldžiams sumanius nukreipti dviejų upių – Likokãpro (Likokapròno) bei Kìfo – vagas į Chairetòpą ir taip sugriauti Arkángelo Mýkolo bažnyčią, pastatytą prie gydančio vandens šaltinio, bei sykiu nužudyti šešis dešimtmečius joje besidarbavusį patarnáutoją Archìpą Chairetopìškį († IV a.); dangaus kareivijų vadas Arkángelas Mýkolas kardu smogęs į kalną – upių vandenį prarijusi atsivėrusi sprógymė, o vietovė buvo praminta Chònais (Rytų̃ Ròmos Impèrija) (IV a.)

Šventieji kankiniai Eudòksijus (Eudòksas) Melitėniẽtis, romė́nų kariuomenės karininkas, Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284-305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui Herkùlijui (285-305; uzurp. 306-308, 310) pradėjus didžiuosius persekiojimus, metęs tarnybą ir su šeima išvykęs į Mažósios Armė́nijos Pòntą, slapstęsis Pònto Melitė́nėje, suimtas, garsiai išpažinęs tikėjimą ir atsisakęs aukoti stabmeldžių dievams, nukirsdintas Pònto Melitė́nėje, bei drauge Zenònas Melitėniẽtis, Eudòksijaus bičiulis, ir Makãrijus Melitėniẽtis, Eudòksijaus ūkvedys, nukirsdintas, o taip pat 1104 karių, atsisakiusių aukoti stabmeldžių dievams, nukentėję Pònto Melitė́nėje valdant Gãjui Galèrijui Maksimìnui II (305-313) (Ròmos Impèrija) († ~311/312)

Šventieji kankiniai Ròmulas Romiẽtis, iš Lãcijaus Ròmos, aukštas pareigūnas, persekiojęs krikščionis, iš Gãlijos ištrėmęs tūkstančius kitamanių, vėliau – įtikėjęs į Jė́zų Krìstų, garsiai išpažinęs tikėjimą, o taip pat 11000 karinėse romė́nų pajėgose tarnavusių krikščionių, ištremtų iš Gãlijos ir kitų Impèrijos vietų į Mažósios Armė́nijos Pòntą, nužudyti Pònto Melitė́nėje valdant Márkui Ùlpijui Trajãnui (98-117) (Ròmos Impèrija) († ~107/115)

Šventieji kankiniai iš Ròmos Egìpto Aleksándrijos: Fáustas Aleksandriẽtis, presbiteris iš Egìpto Aleksándrijos, Abìbas Aleksandriẽtis, diakonas, Dionìsijas Aleksandriẽtis, lèktorius, ir Sarapámbas (Sarapambònas, Sarapabònas) Aleksandriẽtis, senato narys, atsisakę aukoti stabmeldžių dievams, nukirsdinti, o taip pat drauge su jais Kalodòtė (Kaldòtė) Aleksandriẽtė, Andropelãgija Aleksandriẽtė ir Tèklė Aleksandriẽtė, nukirsdintos, bei Makarė́jas (Makãrijas) Aleksandriẽtis, Andrė́jas Aleksandriẽtis, Kirijãkas Aleksandriẽtis, akolìtas, Andrònikas (Andrė́jas Karỹs) Aleksandriẽtis, karys, ir Teoktìstas Aleksandriẽtis, jūreivis, nukirsdinti, nukentėję Ròmos Egìpto Aleksándrijoje valdant Gãjui Mèsijui Kvìntui Trajãnui Dècijui (249-251) (Ròmos Impèrija) († ~250)

Šventasis kankinys vyskupas Kirìlas Gortiniẽtis, persekiotas ir kalintas krikščionis, atgavęs laisvę skelbęs Evangèliją Lãcijaus Ròmoje, Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284-305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui Herkùlijui (285-305; uzurp. 306-308, 310) pradėjus didžiuosius persekiojimus, išvykęs į Sìrijos Palestìnos Èlija Kapitolìnos kolòniją (buv. Jerùzalę) pagelbėti vietos krikščionims, misionieriavęs Vidùržemio jūros Krètos saloje, išrinktas Krètos Gortìnės vyskupu, atsisakęs aukoti stabmeldžių dievams, suimtas ir nuteistas sudeginti, bet sprendimas anuliuotas, vėl suimtas kai sukako 90 metų amžiaus, nukirsdintas Krètos saloje (Ròmos Impèrija) († ~303)

Šventasis vienuolis Archìpas Chairetopìškis, iš Mažósios Ãzijos, vienuolis, praktikavęs griežtą asketizmą, gyvenęs netoli Frìgijos Kolòsių (Kolòsų) prie Lìko ir Hijerãpolio, vietovėje vadintoje Chairetopà, Chairetòpos Arkángelo Mýkolo bažnyčios patarnáutojas, skelbęs Evangèliją, stabmeldžiams sumanius sugriauti gausiai lankomą, prie gydančio šaltinio stovinčią Arkángelo Mýkolo bažnyčią, bei nužudyti jį patį, nukreipus dviejų upių – Likokãpro (Likokapròno) bei Kìfo – vagas į Chairetòpą, tapęs didžiojo Arkángelo Mýkolo Stebùklo liudininku: dangaus kareivijų vadas Arkángelas Mýkolas kardu smogęs į kalną, o upių vandenį prarijusi atsivėrusi sprògymė (todėl vietovė buvo praminta Chònais), miręs sulaukęs 70 metų amžiaus, palaidotas Frìgijos Chairetòpoje (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († IV a.) 

Šventasis vienuolis Dóvydas Hermopoliẽtis, iš Aukštutìnio Egìpto, plėšikų gaujos Hermòpolio (Hermùpolio) dykumoje vadeiva, apšviestas ir įtikėjęs į Jė́zų Krìstų, tapęs vieno Hermòpolio dykynės vienuolyno vienuoliu, stebukladaris, gydęs ligonius, išvarinėjęs demonus, miręs Aukštutìniame Egiptè (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († VI a.)