Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

AŠTUNTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKOSTĖS)

Šventasis apaštalams lygus Vladìmiras Bazìlijus Riurikáitis, Didỹsis, Krìkštytojas, Skaisčióji (Įstabióji) Saulùtė, Sviatoslãvo († 972), Kìjevo didžiojo kunigaikščio (945–972), sūnus, Dìdžiojo Naũgardo kunigaikštis (970-988), Kìjevo didysis kunigaikštis (978–1015), kunigaikščių Jaroslãvo Išmintìngojo, Kìjevo Rusiõs didžiojo kunigaikščio (1019–1054), Mstislãvo Nar̃siojo, Tmutarakãnės (~988–1036) ir Černìgovo (1024–1036) kunigaikščio, (ir dar 10 sūnų ir 9 dukterų) tėvas, tėvo testamentu 970 paveldėjęs Dìdijį Naũgardą, 980 užėmęs Kìjevo Rusiõs sostą, sustiprinęs didžiojo kunigaikščio valdžią, politiškai suvienijęs rytų slavų genčių žemes, 981 iš lénkų susigrąžinęs Raudónąją Rùsią, 982-984 įveikęs ir nugalėjęs viãtičius, radìmičius, jótvingius, kontroliavęs Nẽmuno aukštupį, vykdęs aktyvią užsienio politiką, sudaręs daug sutarčių su Rytų̃ Ròmos Impèrija, Ròmos popiežiumi, Veñgrija, Čèkija, Lénkija, palaikęs nuolatinius diplomatinius, kultūrinius ir prekybinius ryšius su Konstantinòpoliu, 989 vedęs Bizántijos imperatoriaus (976-1025) Bazìlijaus II Bulgármušio († 1025) sẽserį Aną̃ (Õną) Purpurìnę († 1011) (pirmoji sutuoktinė – Pòlocko kunigaikštytė Rognedà Gorislavà Anastãsija Polockiẽtė († ~1000)), 988 pasikrikštijęs, krikščionybę (Rytų̃ apeigų) oficialiai paskelbęs savo valtybės religija, iš Bizántijos paskvietęs kunigų ir krikštijęs liaudį, Kìjeve, Didžiãjame Naugardè, Pòlocke, Černìgove, Rostovè, Voluĩnės Vladìmire ir kitur įsteigęs vyskupijas, organizavęs bažnytinę administraciją, statęs katedras ir bažnyčias, steigęs vienuolynus ir mokyklas, liepęs bažnytines knygas versti į slãvų kalbą, miręs Bèrestove – užmiesčio rezidencijoje, palaidotas Kijevo Dešimtìnėje Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos bažnyčioje (Kìjevo Kunigaikštỹstė) († 1015) 

Visų̃ šventų̃jų, Kìjevo Žẽmėje suspìndusių, Susirinkìmas 

Šventieji kankiniai Eutròpijus Lacijìškis, Zòsimas Lacijìškis ir Bonòzas Lacijìškis, iš Lãcijaus, nukentėję Ròmos Impèrijos Lãcijaus Pòrte, netoli Ròmos, valdant Lùcijui Domìcijui Aurelijãnui (270–275) (Ròmos Impèrija) († ~273)

Šventieji kankiniai Kìrikas (Kvìrikas) Ikonijiẽtis, Tarsiẽtis, vaikelis, iš Likaònijos Ikònijaus, iš kilmingos giminės, ir Julità Ikonijiẽtė, Tarsiẽtė, jo motina, našlė, krikščionys, Gãjaus Aurèlijaus Valèrijaus Diokletijãno valdymo metais slapstęsi Mesopotamijoje, Seleukė́joje prie Tìgro bei Kilìkijos Társe, suimti Társe, nužudyti valdant Diokletijãnui (284–305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (285–305) (Ròmos Impèrija) († ~305)

Šventasis kankinys Abudìmas Tenediẽtis, iš Tenèdo salos Egėjo jūroje (netoli Trojos), atsisakęs aukoti stabmeldžių dievams ir valgyti jiems skirtą maistą, suimtas ir nukankintas Tenedè valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284–305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (285–305) (Ròmos Impèrija) († ~ 284/305)

Šventieji kankiniai Sekundìnas Panònas, Agripìnas Panònas, Mãksimas Panònas, Fortūnãtas Panònas ir Marciãlis Panònas, nukentėję Ròmos Panònijos srityje krikščionių persekiojomo metais (Ròmos Impèrija) († IV a.)

Šventasis vienuolis Ãsijus (Asijà) Sìras, iš Sìrijos, atsiskyrėlis Egiptè, ant Sinãjaus Kálno, demonų tramdytojas ir gydytojas, stebukladarys Sìrijos Tãnise (netoli Antijochijos), ramiai užmigęs Viẽšpatyje Sìrijoje (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († IV a.)

Šventasis vienuolis Nikándras Borisoglebiškėnas, asketas, senolis, gyvenęs Voronežo gubernijoje, prie Voronõs ir Chopiòro upių santakos, Borisoglèbsko vietovėje, Borisoglèbsko Šveñtojo ìštikimojo Aleksándro Nevìškio († 1263) vienuolyno vienuolis ir igumenas, ramiai užmigęs Viẽšpatyje (Rùsijos Impèrija) († 1911)