Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

SEPTINTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKOSTĖS)

Šventoji teisioji Verònika Teisióji, galbūt kilusi iš Pilỹpo Cezarė́jos (Panė́jos) (Eusebius, Historia ecclesiastica, VII, 18), gyvenusi Palestìnos Jerùzalėje, siejama su kraujoplūdžiu 12 metų sirgusia moterimi, išgijusia palietus jai Jė́zaus Krìstaus apsiaustą (Mt 9, 20-22; Mk 5, 25-34; Lk 8, 43–48), bei teisia jeruzalietè, sekusia nešantį kryžių į Golgòtą Jė́zų Krìstų ir drobule nušluosčiusia Jám veidą (Jė́zaus veido atspaudas drobulėje vadinamas veraikònu (lot. vera icon – tikras atvaizdas), gnòstių valentiniẽčių (Valentìno Egiptiẽčio († II a.) pasekėjų), pasak Origèno († III a.), laikyta Išmintiẽs įkūnijimu (Orig., Contra Cels, VI 35), minima apokrifiniuose ,,Pilòto ãktuose“ (III/IV a.), ,,Nikodèmo Evangèlijoje“ (IV/V a.), (viena populiariausių Lietuvojè šventųjų; vaizduojama stovinti arba klūpanti su drobule (,,skarele“) su Krìstaus veido atvaizdu rankose) (Ròmos Impèrija) († ~ I a.)

Šventieji kankiniai Pròklas Kaliptiẽtis ir Hilãrijus Kaliptiẽtis, jo sūnėnas, iš Frìgijos (Galãtijoje) Kalìptos netoli Ankìros, garsiai išpažinę tikėjimą, Frìgijos Ankiroje pasmerkti mirti, sušaudant strėlėmis, valdant Márkui Ùlpijui Trajãnui (98–117) (Ròmos Impèrija) († ~112/117)

Šventasis vyskupas Gaudiòzas Abitiniẽtis, Neapoliẽtis, Ròmos Afrikos Abitìnos vyskupas, vandãlų ir Ròmos Impèrijos (439-442) karo metais vandãlų valdovui (428-477) arijõnai Geizerìkui užėmus Ròmos Kartãginą, ištremtas, gyvenęs Kampãnijoje, netoli Neãpolio, įkūręs vienuolyną, miręs Kampãnijoje Vakarų̃ Ròmos Impèriją valdant Flãvijui Placìdijui Valentijãnui III (425-455) (Vakarų̃ Ròmos Impèrija) († ~452/453)

Šventoji kankinė Golindukà Marijà Pèrsė, gyvenusi Pèrsijoje, valdant šãchui (531-579) Chosròvui Anuširvánui († 579), žynio sutuoktinė, tapusi krikščione, drąsiai išpažinusi tikėjimą ir skelbusi Evangèliją, mirusi Ròmos Impèrijos Mesopotãmijoje, tarp Nisibìdės ir Dárato (Anastazijùpolio), Rytų̃ Ròmos Impèriją valdant Flãvijui Maurìkijui Tibèrijui (582-602), Pèrsiją – šachinšãchui Chosròvui II Parvìzui (Pérgalingajam) (591-628) (Sasanìdų Karalỹstė/ Rytų̃ Ròmos Impèrija) († ~591)

Šventasis vienuolis Mýkolas (Michaìlas) Manuèlis Malėjė́nas, iš Mažósios Ãzijos, Kapadòkijos didikų Malėjė́nų giminės, Rytų̃ Ròmos Impèrijos imperatoriaus Lẽono VI Išmiñčiaus (886-912) giminaitis, tarnavęs imperatoriaus dvare Konstantinòpolyje, nuo 914 gyvenęs Bitìnijoje (Mažóji Ãzija), vienuolyno ant Bitìnijos Kimìno kalno jerovienuolis, kelių vienuolynų Bitìnijoje įkūrėjas, igumenas, pirmojo vienuolyno Ãto (Atòno) kalne (Chalkidìkės pusiasalyje), vėliau tapusio Didžiąja Láura, įkūrėjo Atanãzo (Atanãzijaus) Atoniẽčio († 1000/1003) mokytojas, miręs valdant imperatoriui (963–969) Nikìforui (Nikefòrui) II Fòkui († 969) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († 963) 

Šventieji kankiniai Teodòras Variãgas, Rytų̃ Ròmos Impèrijos imperatoriaus karys, tapęs krikščioniu, ir jo sūnus Jõnas Variãgas, paauglys vaikelis, gyvenę Kìjevo Rusiojè, Kìjeve, nužudyti Kìjevo stabmeldžių valdant Dìdžiojo Naũgardo (970-988) kunigaikščiui, Kìjevo didžiajam kunigaikščiui (980–1015) Vladìmirui Didžiájam († ~1015), pirmieji Kìjevo Rusiõs kankiniai (vėliau Jõno Variãgo palaikai palaidoti Kìjevo Pečiòrų Artimõsiose olosè) (Kìjevo Kunigaikštỹstė) († 983) 

Šventieji vienuoliai Joãnas (Jõnas) Atoniẽtis (Mtacmidèlis), Šventkalnìškis, Ibèras, Didỹsis († 1005), vienuolio Eutìmijaus (Ekvtìmo) Atoniẽčio (Mtacmidèlio) († 1028) tėvas, vienas iš Ibèrono vienuolyno Chalkidìkės Ãto (Atòno) Kalnè įkūrėjų ir igumenas (979/80-1005), bei Gabriẽlius Atoniẽtis (Mtacmidèlis), Šventkalnìškis, Ibèras, asketas urve greta Ibèrono vienuolyno Chalkidìkės Ãto Kalnè, mirę ir palaidoti Ãto Kalno Ibèrono vienuolyne (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († XI a.)

Šventasis vienuolis Arsènijus Ambròzijus (Ambraziẽjus) Naugardìškis, Krìstaus kvailẽlis, iš Vladìmiro Ržèvo, Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Gimìmo vienuolýno dešinėje Vòlchovo upės krante vienuolyno įkūrėjas (Tvèrės Žẽmė/ Maskvõs Didžioji Kunigaikštỹstė), páikiojęs valdant Jõnui (Ivãnui) IV Rūsčiãjam (1547-1584) (Rùsijos Karalỹstė) († 1570)

Šventasis vienuolis Sìmonas Simeònas Volokìškis, iš Võloko prie Lámos (Volokolámsko), sumaišties Rùsijos Karalỹstėje metais išvykęs į Mãskvą, įgijęs siuvėjo amatą, gyvenęs Baltósios jū́ros Solòvkų salyno Didžiõsios Solòvkų salos Viẽšpaties Atsimaĩnymo vienuolyne, Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Makãrijaus Kalnė́no ant Júodojo (Nuostãbiojo) Kálno šalia Võloko prie Pìnegos vienuolyne tapęs vienuoliu, atsiskyrėlis Võloko prie Lámos giriose, prie Kìčmengos upės, Šveñtojo Viẽšpaties Krỹžiaus Išáukštinimo vienuolyno įkūrėjas ir igumenas, užsitęsus nesutarimams su valstiečiais dėl žemės valdos valstiečių kankintas ir nužudytas, valdant Cãrui bei Vìsõs Rusiõs Didžiájam kunigaikščiui (1613-1645) Mýkolui (Michaìlui) Romãnovui († 1645) (Rùsijos Karalỹstė) († 1641) 

Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos (Teotόkos) Kélvedės (Odigìtrijos) ikona ,,Trirañkė“, saugoma Chalkidìkės pusiasalyje, Ãto (Atòno) kalno Chilandãrio vienuolyne (Rytų̃ Ròmos Impèrija) (XIV a.), kurios atsiradimas siejamas su teologù, himnografù, Bažnýčios Tė́vu Jonù Damaskiečiù († 749/780), jo veikalu apie šventuosius atvaizdus (726–730) bei Omejãdų chalifù ir Rytų̃ Ròmos Impèrijos imperatoriumi (717-741) Lẽonu III Isáuru (Omejãdų (Damãsko) Kalifãtas/ Rytų̃ Ròmos Impèrija) (VIII a.)