Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

ŠEŠTÓJI SAVÁITĖ PÕ KRÌSTAUS PRISIKĖLÌMO 
ŠEŠTÌNIŲ, MŪ́SŲ VIẼŠPATIES DIẼVO IR̃ GÉLBĖTOJO JĖ́ZAUS KRÌSTAUS DANGUÑ ŽENGÌMO, PÓŠVENTIS /ŠEŠTÌNIŲ OKTAVÀ/ 

I. Prokimenas, t. 6 (Liturgija):
Aukštai danguje apsireikški savo didybe, o Dieve, Tavo garbė visoj žemėj tespindi! (Ps 107 (108), 6)
Mano širdis pasiruošus, o Dieve, mano širdis pasiruošus. Giedosiu, Tave gíesme pašlovinsiu! (Ps 107 (108), 2) 

II. Aleliuja (vietoj prokimeno), t. 2:
Plokite delnais, visos tautos, džiaugsmo šauksmais šlovinkit Dievą! (Ps 46 (47), 2)
Dievas žengia aukštyn – linksmybė aidi, gaudžia trimitai, Viešpačiui žengiant. (Ps 46 (47), 6)

Šventasis vyskupas Mikalõjus Lìkas, Miriẽtis, iš Lìkijos Mìrų, Stebukladarys, kilęs iš Lìkijos Patãrų (Mažoji Azija), Lìkijos Mìrų vyskupas, smerkęs arijonus, dalyvavęs Nikėjos Visuotiniame Susirinkime (325), valdant Diokletijãnui (284–305) ir Maksimijãnui (285–305) kalintas, miręs valdant Flãvijui Jùlijui Konstáncijui (337—361) [vienas iš labiausiai Lietuvojè gerbiamų šventųjų] (Ròmos Impèrija) († ~342/351). Palaikų perkėlimas iš Lìkijos Mìrų į Apùlijos Bãrijų (Rytų̃ Ròmos Impèrija) (1087)

Šventasis pranašas Izaìjas, kilęs iš kilmingos šeimos, Amòzo sūnus, vienas iš keturių didžiųjų pranašų, kartais vadinamas pranašų Kunigáikščiu, skelbęs valdant karaliams Uzìjui (~785-~733 m. pr. Kr.), Jotãmui ( ~759-~743 m. pr. Kr.), Ahãzui (~743—~727 m. pr. Kr.) ir Ezekìjui (~716-~687 m. pr. Kr.), perspėjęs apie artėjančią bausmę žỹdams ir kitoms tautoms, įtakojęs vėlesnių pranašų raštìją, soteriològijos ir eschatològijos raidą, daugiausia iš Sẽnojo Testameñto pranašų cituotas Naujãjame Testamentè, jo vaizdiniai ir įvaizdžiai suprantami kaip Jė́zaus Krìstaus provaizdžiai, nukankintas valdant Manãsui (~696-641 m. pr. Kr.), palaidotas prie Siloãmo šaltinio (Judė́jos Karalỹstė) (~765-~696)

Šventasis kankinys Kristofòras Netikšà, Nedõrėlis (Repròbas), (Lìkas), karys, gal kanaaniẽtis arba marmarikiẽtis (iš Ãfrikos Žemutìnės Lìbijos Marmarìkės, tarp Egipto ir Kirėnės), paimtas į nelaisvę ir atvežtas į Sìrijos Antijòchiją prie Orònto, garsiai išpažinęs tikėjimą Evangèlijos skelbėjas, nukirsdintas Mažósios Ãzijos Lìkijos srityje (tarp Kãrijos ir Pamfìlijos) valdant Dècijui Trajãnui (249-251), [vienas iš labiausiai Lietuvoje gerbiamų šventųjų] (Ròmos Impèrija) († ~250)

Šventieji kankiniai Kankìntinės Kalìnika Likiẽtė ir Akvilina Likiẽtė, o taip pat 200 karių, kurie nukentėjo drauge su Kristoforu Netikšà (Repròbu) Mažósios Ãzijos Lìkijos srityje (tarp Kãrijos ir Pamfìlijos) valdant Dècijui Trajãnui (249-251) (Ròmos Impèrija) († ~250)

Šventasis vienuolis Sìmonas (Šìjo) Urvìnis (Mghvimelis), anachoretas, kilęs iš Sìrijos Antijòchijos prie Orònto, vienas iš 13 Sìrijos Tėvų̃, vienuolystės Ibèrijos žemėse pradininkų, vienuolyno greta Mcchètos prie Kurõs (Mtkvãrio) upės ikūrėjas, eremitas kalno oloje (Ibèrijos (Kártlijos) Karalystė) († VI a.)

Šventasis kankinys vaikelis Gabriẽlius Balstogìškis (Balstogiẽtis), Sluckìškis, gimęs Zverkiuosè prie Rudniõs upės, netoli (apie 12 km į pietryčius) Bal̃stogės (Bal̃stogės apskritìs), žỹdų nukryžiuotas Bal̃stogėje, palaidotas Zablùdovo Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Užmigìmo vienuolyne (Lietuvõs Didžióji Kunigaikštỹstė) († 1690). Palaikų perkėlimas iš Zablùdovo į Slùcko Švenčiáusios Trejýbės prie Slùčės upės vienuolyną (Lietuvõs Kunigaikštỹstė/ Lénkijos Karalỹstė) (1775)

Šventasis vienuolis Juõzapas Jõnas (Ivãnas) Litóvkinas Optiẽtis, kilęs iš Chárkovo guber̃nijos Gorodìščės prie Baltõsios upės kaimo, jeroschivienuolis, Óptos vienuolyno prie Žìzdros upės (Kalùgos guber̃nija) vyresnysis ir nuodėmklausys, Óptos vienuolyno senolis (Rùsijos Impèrija) († 1911)