Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DEVINTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKOSTĖS)

Smoleñsko Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos (Teotόkos) Kélvedės ir Palydõvės (Odegìtrijos), Gìnančios ir̃ Sáugančios (Paládijaus) ikona (laikoma seniausia marijine ikona, patekusia į Rusiõs žemes), apaštalo Lùko Izogrãfo († ~84) tapyto Marìjos atvaizdo, V a. iš Jerùzalės atvežto į Konstantinòpolį atgaminỹs, 1046 Rytų̃ Ròmos Impèrijos valdovo (1042-1055) Konstantìno IX Monomãcho († 1055) padovanota kaip palaiminimas dukrai Õnai (Ãnai) Makedònei († 1067) ir jos sutuoktiniui Vìsvaldui (Vsèvolodui) Andrė̃jui († 1093), Jaroslãvo sūnui, Kìjevo (nuo 1078) didžiajam kunigaikščiui, Perejaslãvo (1054—1073) ir Černìgovo (1073—1078) kunigaikščiui, po Vìsvaldo mirties paveldėjimo teise ikona atitekusi jo sūnui Vladìmirui Monomãchui, Smoleñsko (1067–1125), Dìdžiojo Rostòvo (1066—1073), Černìgovo (1078–1125), Perejaslãvo (1094–1125) kunigaikščiui, Kìjevo didžiajam kunigaikščiui (1113–1125), 1101 m. Diẽvo Mótinos garbei Smolenske pastatydinusiam Diẽvo Mótinos Užmigìmo katedrą ir pernešusiam į ją ikoną, apie 1398 Výtauto Dìdžiojo († 1430) padovanota dukrai Sòfijai (Sinkletìkei) Vytautáitei († 1453) bei jos sutuoktiniui Bazìlijui Maskvìškiui († 1425), Visõs Rusiõs Valdõvui ir didžiajam kunigáikščiui, ir pervežus į Mãskvą nunešta į didžiųjų kunigaikščių Apreiškìmo Švenčiáusiajai Diẽvo Gimdýtojai katedrą Krem̃liuje (pagal ,,Tvèrės mẽtraštį“ (XVI) – atvežta 1398/1400 kunigaikščio Jùrgio (Jùrijaus), metraštyje vadinamo Jùrga, greičiausiai – Jùrgio Lengvenáičio, Lengvẽnio Sìmono Algirdáičio († 1431) sūnaus, Mstislãvo (1431-1442; 1445-1460) ir Dìdžiojo Naũgardo (1432-1440; 1445-1447) kunigaikščio)), 1525 liepos 28 (rugpjūčio 10 pagal n. k.) jos atgaminys buvo perduotas Visõs Rusiõs Valdõvo ir didžiojo kunigáikščio (1505-1533) Bazìlijaus Gabriẽliaus III (†1533) 1525 įkurtam Smoleñsko Diẽvo Mótinos moterų vienuolynui Mergìnų Laukè prie Maskvõs upės vingio, 1456 originalas iš Apreiškìmo Švenčiáusiajai Diẽvo Gimdýtojai katedros atiduotas ,,į rankas Smoleñsko vyskupui Misaìlui“ ir perkeltas į Smoleñską, o iš Smoleñskui priklausiusių ikonų Visõs Rusiõs Valdõvas ir didysis kunigaikštis (1447-1462) Bazìlijus II Tamsùsis († 1462) pasilikęs vieną Diẽvo Mótinos atvaizdą, primenantį stebuklingą Smoleñsko ikoną, – „Valdovę su Kūdikiu“ – „garbinimui ir atsiminimui šios dienos“ (cit in: История и кулътура Ростовской земли, Ростов, 1997, p. 49), tapusį daugelio XV a. pabaigoje Maskvõs aplinkoje paplitusių Odegìtrijos tipo ikonų provaizdžiu (tarp kurių – Vìlniaus Lùkiškių Diẽvo Mótina) (Rytų̃ Ròmos Impèrija/ Smoleñsko Kunigaikštỹstė/ Lietuvõs Didžióji Kunigaikštỹstė/ Maskvõs Didžióji Kunigaikštỹstė)

Šventieji Apãštalai ìš 70-ies, 12 Apãštalų paskirti diãkoniškajai tarnystei: Pròchoras, vėliau apaštalo Pẽtro († 67) pašvęstas Bitìnijos Nikomedė́jos vyskupu († I a.), bei Nikanòras († ~34), Timònas († I a.) ir Parmènas († Ia./~117), vieni iš pirmųjų septynių diakonų, minimi Apãštalų darbų̃ knygoje (Apd 6, 5), kuriuos išrinkus apaštalai galėjo ,,atsidėti maldai ir žodžio tarnybai“ (Apd 6, 4): ,,Dievo žodis klestėjo, mokinių Jeruzalėje greitai daugėjo“ (Apd 6, 7) (Ròmos Impèrija) († I/II a.)

Šventasis kankinys Julijãnas (Julijõnas) Dalmãtas, iš Ãdrijos jūros rytinėje pakrantės, Dalmãtijos, garsisi išpažnęs tikėjimą, nukentėjęs Lãcijaus Atìnoje valdant Tìtui Èlijui Hadrijãnui Antonìnui Pìjui (138-161) (Ròmos Impèrija) († 138/161) 

Šventasis kankinys vyskupas Vìktoras Romiẽtis, berbèras iš Ròmos Ãfrikos (Senõsios) provincijos, nuo 186 Lãcijaus Ròmos vyskupas, aktyvus ginčų dėl Velýkų šventimo datos dalyvis, nukentėjęs valdant Liùcijui Septìmijui Sevèrui (193–211) (Ròmos Impèrija) († ~197/201)

Šventasis kankinys Eustãtijus Ankirietis, karys, garsiai išpažinęs tikėjimą, suimtas ir nužudytas Galãtijos Ankiroje valdant Valèrijui Licinijãnui Licìnijui (308—324) ir Flãvijui Valèrijui Konstantìnui (Didžiájam) (306-337) (Ròmos Impèrija) († ~316)

Šventasis vienuolis Mõzė Pečioriẽtis, Darbinỹkas, Stebukladarỹs, asketas, iš Kìjevo Pečiòrų vienuolyno, palaidotas Tlimõsiose olosè (Kìjevo Kunigaikštỹstė/ Lietuvõs Didžióji Kunigaikštỹstė) († XIII/ XIV a.)

Šventasis vyskupas Antònijus Rostovìškis, 1328 Kìjevo ir Visõs Rusiõs metropolito Teognòsto Kijeviẽčio († 1353) paskirtas Dìdžiojo Rostòvo vyskupu, miręs Didžiãjame Rostovè valdant Añdriui (Andrė́jui) († 1409), Teodòro sūnui, Dìdžiojo Rostòvo nuo Srètensko kunigaikščiui (1331-1360; 1364-1409) (Dìdžiojo Rostòvo Kunigaikštỹstė) († 1336)