Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

ŠEŠTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKOSTĖS)
Apãštalų (Pẽtro ir̃ Paũliaus) pãsninkas 

I prokimenas, t. 3 (Vladimiro Dievo Motinos ikonai):
Mano siela šlovina Viešpatį, džiaugiasi mano dvasia Dievu, savo Gelbėtoju. (Lk 1, 46–47)
Nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę; štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos. (Lk 1, 48)

II prokimenas (dangaus Bekūnėms Galybėms /angelams/), t. 4:
Lyg vėjus angelus visur siuntinėji, kaip ugnies liepsnos Tave jie lydi. (Ps 103, 4)
Tu, mano siela, Viešpatį šlovink! Viešpatie Dieve, koks esi didis! (Ps 103, 1a)

III. I Aleliuja (Vladimiro Dievo Motinos ikonai), t. 8 :
Klausykis, dukra, pažvelki čionai, atkreipk savo ausį. (Ps 44 (45), 11a)
Liaudies didžiūnai tau stengsis įtikti. (Ps 44 (45), 13)

IV. II Aleliuja (dangaus Bekūnėms Galybėms /angelams/), t. 5:
Šlovinkit Viešpatį visi angelai, šlovinkit Jį Jo visos Galybės! (Ps 148, 2)
Nes jis įsakė, ir visa buvo sutverta, tarė – ir jie atsirado. (Ps 148, 5)

Vladìmiro Diẽvo Mótinos (Teotόkos) Švelniósios [ir Gailestìngosios] (Eleùsa) ikona (Rytų̃ Ròmos Impèrija) (XII a.), (galbūt evangelisto Lùko sukurtos ikònos vėlesnio ãtgaminio atgaminỹs), apsikrikštijusios Rusiõs simbolis ir pagrindinė šventenybė, atvežta iš Bizántijos ir padovanota (~1130) Mstislãvui Teodòrui Didžiájam, Vladìmiro Monomãcho († 1125) sūnui, Dìdžiojo Naũgardo, Bèlgorodo ir Kìjevo kunigaikščiui, ištatyta Výšgorode (Kìjevo Didžióji Kunigaikštỹstė), vėliau perkelta į Bogoliùbą (Bogoliùbovą), paskui į Vladìmirą prie Kliazmõs ir saugota Andrė̃jaus Bogoliùbskio († 1174), Jùrgio (Jùrijaus) Ilgarañkio († 1157) sūnaus, Výšgorodo (1149, 1155), Dorogobùžo (1150—1151), Riazãnės (1153) kunigaikščio, Vladìmiro (1157—1174) didžiojo kunigaikščio (Vladìmiro Sùzdalės Kunigaikštỹstė), 1395 perkelta į Maskvõs Kunigaikštỹstę, valdant Maskvõs ir Vladìmiro didžiąjam kunigaikščiui Bazìlijui, Dimìtrijaus sūnui, Maskvìškiui († 1425) ir jo sutoktinei Sòfijai Sinkletìkei Vytautáitei († 1453) (Maskvõs Didžióji Kunigaikštỹstė). (Šventė birželio 23 (liepos 6), skirta paminėti Maskvõs išgelbėjimą 1480 nuo Didžiõsios òrdos chãno (1465–81) Achmãto († 1481), siekusio išlaikyti savo valdžioje Rusiõs žemes ir 1480 surengusio naują žygį prieš nustojusį mokėti òrdai duoklę Vladìmiro ir̃ Maskvõs didįjį kunigaikštį, Visõs Rusiõs valdovą Jõną (Ivãną) III, Bazìlijaus sūnų († 1505), ir jo kariuomenės agresijos (Maskvõs Didžióji Kunigaikštỹstė) († XV) 

Šventoji kankinė Agripinà Romiẽtė († 257 ar 262), romė́nė, gimusi Lãcijaus Ròmoje, kilmingoje ir įtakingoje šeimoje, dievobaiminga asketė, garsiai išpažinusi tikėjimą, nukankinta valdant Pùblijui Licìnijui Valerijãnui (253–260), o taip pat kankinės Basà Romiẽtė, Paũlė Romiẽtė ir Agatonìkė Romiẽtė, palaidojusios Agripìną Vidùržemio jūros Sikìlijos saloje, vėliau irgi nukankintos (Ròmos Impèrija) († III a.)

Šventieji kankiniai Aristòklis (Aristòklijus) Kipriẽtis, presbiteris, iš Vidùržemio jūros Kìpro salos Tamãso, garsiai išpažinęs tikėjimą ir nukirsdintas Kìpro Salamìne, bei Demetrijãnas Kipriẽtis, diakonas, ir Atanãzas (Atanãzijus) Kipriẽtis, lektorius, garsiai išpažinę tikėjimą ir sudeginti Kìpro Salamìne valdant Gãjui Galèrijui Valèrijui Maksimijãnui (293-311) (Ròmos Impèrija) († ~306)

Šventieji kankiniai Eustochijus Sìras, kilęs iš Sìrijos, stabmeldžių šventikas valdant Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (286-305) ir Gãjui Galèrijui Valèrijui Maksimìnui Dãjai (305-311), tapęs krikščioniu, Sìrijos Antijòchijoje prie Orònto įšventintas presbiteriu, Likaònijos Lìstroje pakrikštijęs giminaitį Gaijãną Likaonìškį bei jo vaikus Pròbą, Lòliją ir Ùrbaną, kankintas ir nukirsdintas drauge su giminaičiais Galãtijos (Frìgijoje) Ankirõs mieste (Ròmos Impèrija) († IV a.)

Šventasis vienuolis Hesìchijas Sinajiẽtis, Šventõsios Kotrỹnos vienuolýno ant Sinãjaus Kálno Egiptè (Pètros Arãbija) igumenas, parašęs veikalą apie atgailą ir maldą (išlikęs), ramiai užmigęs Viešpatyje (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († VII a.)

Šventasis vyskupas Dionìsijas Polockiẽtis, graikas iš Rytų̃ Ròmos imperijos, Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuolis (Kìjevo Didžióji Kunigaikštýtė), 1156/1157 ar 1166/1167 paskirtas Pòlocko vyskupu, palaiminęs kunigaikštytę vienuolę Eufrosìniją (Eufrosìną) Predislãvą Polockiẽtę († 1167) piligriminei kelionei į Jerùzalę, jos iškėlimo į altorių garbę iniciatorius, aprašęs jos gyvenimą ir darbus, miręs Pòlocką valdant Borìsui Polockiẽčiui, Dóvydo sūnui († 1186), Pòlocko (1180-1184-1186) kunigaikščiui (Pòlocko Kunigaikštýtė) († 1182/1183)

Šventasis teisusis Artèmijus Verkolìškis, vaikelis, iš Dìdžiojo Naũgardo Žẽmės Vèrkolos prie Pìnegos upės, dievobaimingas, pamaldus, teisus ir nuolankus sodiẽtis, nutrenktas žaibo akėjant lauką, palaidotas neapgiedotas kaip nẽkrikštas, ne sava mirtimi mirusių vietoje, valdant Valdõvui ir̃ Maskvõs bei Vìsõs Rusiõs Didžiájam kunigaikščiui (1533-1547) Jõnui (Ivãnui) IV Rūsčiãjam († 1584) (po daugybės stebuklų palaikai perkelti (1610) į Vèrkolos Šveñtojo Mikalõjaus Stebuklãdario bažnyčią) (Maskvõs Didžióji Kunigaikštỹstė) († 1545) 

Visų̃ Vladìmiro šventų̃jų Susirinkìmas (XI - XX a.)

Visų̃ šventų̃jų Pskòvo Pečiòrų vienuolýno priẽ Kãmenkos ùpės netolì Pskòvo Tėvų̃ Susirinkìmas (XV - XX a.)