Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DEVYNIÓLIKTOJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I prokimenas, t. 4 (Viešpaties Kryžiui):
Aukštinkit mūsų Dievą, kniubkite prieš Jo sosto pakojį, nes Jis yra šventas! (Ps 98 (99), 5)
Viešpats yra Valdovas, tesibaimina tautos! (Ps 98 (99), 1a)

II prokimenas, t. 4 (Teklei Ikonijietei):
Šiurpulingai didus Dievas savo šventovėj, Izraelio Dievas! (Ps 67 (68), 36)
Susirinkę į sueigą pagarbinkit Dievą – Viešpatį visi, kurie iš Izraelio šaltinio! (Ps 67 (68), 27)

III. Aleliuja, t. 1 (Viešpaties Kryžiui):
Atsimink šitą savo bendriją, kurią įsigijai jau senovėj. (Ps 73 (74), 2)
Tu, Dieve, mano Valdovas nuo amžių, išgelbėjęs mus pasaulio viduryje. (Ps 73 (74), 12)

IV. Aleliuja, t. 1 (Teklei Ikonijietei):
Iš įsčių prieš Aušrinę Tave pagimdžiau. (Ps 109 (110), 3)
Viešpats tarė mano Viešpačiui: „Sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų“. (Ps 109 (110), 3)

Šventoji apaštalams lygi pirmoji kankinė Tẽklė Ikonijiẽtė, iš Mažósios Ãzijos, Likaònijos Ikònijo, apaštalo Paũliaus († 64/67) apšvieta nutarusi pašvęsti gyvenimą Diẽvui, skelbusi Evangèliją ir gydžiusi ligonius Likaònijos Ikònijuje, Mažósios Ãzijos pietvakariuose, Isáurijos Seleukė́joje, vėliau apsigyvenusi dykynėje netoli Isáurijos Seleukė́jos, kur ir mirusi (Ròmos Impèrija) († I a.)

Šventasis vienuolis Nikándras Nìkonas Pskovìškis, gimęs 1507 Pskòvo Kunigaikštystės Vìdelebjės kaime, po tėvo mirties įtikinęs motiną išdalinti turtą ir išeiti į vienuolyną, pats pas vieną Pskòvo gyventoją mokęsis rašto, gyvenęs Pskòvo vienuolynuose, studijavęs Šveñtąjį Rãštą, vėliau – pasitraukęs į dykynę girioje prie Demjánkos upės (tarp Pskòvo ir Pòrchovo), davęs tylos įžadus, gyvenęs itin asketiškai, po kelerių metų apsigyvenęs Krìpecko (15 varstų nuo Pskòvo) Šveñtojo Jòno Teològo vienuolyne, davęs vienuoliškuosius įžadus, vėliau vėl sugrįžęs į dykynę girioje prie Demjánkos upės, kur praleidęs 15 metų vėl trumpam apsigyvenęs Jono Teologo vienuolyne, miręs savo dykynėje prie Demjánkos, kur netrukus buvo įkurtas vienuolynas (Rùsijos Karalỹstė) († ~1581/1582)

Šventasis vienuolis Kòpris Palestìnas, kūdikystėje vienuolių rastas mėšlo (gr. κόπρος kopros – mėšlas) krūvoje Judė́jos dykumoje netoli Jerùzalės, kur jį paslėpė motina, bėgdama nuo anuo ją persekiojusių agariẽčių, pramintas Kòpriu ir jų išaugintas, garsėjęs bendravimo su gyvūnais dovana, paaugęs gyvenęs itin asketiškai, dirbęs įvairius darbus vienuolyne, jam buvę suteikti presbiterio šventimai, miręs tame pat vienuolyne, kuriame gyveno, Rytų̃ Ròmos Impèriją valdant (527-565) Justinijãnui Flãvijui Pẽtrui Sabãtijui (Didžiájam) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († ~530)

Šventasis vienuolis kankinys Galaktijõnas Gabriẽlius Bèlskis, gimęs 1535, vietininko ir vaivados kunigaikščio Jono Belskio sūnus, Maskvoje valdžią užėmus Šuìškiams slapta išvežtas į Stãricą (70 km nuo Tvèrės), užaugęs persikėlęs į Vòlogdą, vedė, bet neilgai trukus mirus žmonai nutaręs gyvenimą pašvęsti Dievo tarnystei, atidavęs dukrą giminaičiams, apsigyvenęs prie Sodimos upės, davęs vienuoliškuosius įžadus, garsėjęs itin asketišku atsiskyrėlio gyvenimu, dovana numatyti ateitį, savo maldos galia, nužudytas į Vòlogdą įsiveržusių lenkų ir lietuvių, sumaišties, lenkų antplūdžio (1605-1612) ir karo (1609-1618) su Žečpospòlita metais (Rùsijos Karalỹstė) († 1612)