Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DVIDEŠIMTANTRÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

Ibèrijos Diẽvo Mótinos (Teotόkos) Kélvedės (Odigìtrijos) ikona „Var̃tininkė (Portaìtisa)“ (Ibèrono vienuolynas Chalkidìkės Ãto (Atòno) Kalnè (Rytų̃ Ròmos Impèrija) (IX/XII a.)). 

I prokimenas, t. 3 (Dievo Gimdytojai):
Mano siela šlovina Viešpatį, džiaugiasi mano dvasia Dievu, savo Gelbėtoju. (Lk 1, 46–47)
Nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę; štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos. (Lk 1, 48)

II. Aleliuja, t. 8 (Dievo Gimdytojai):
Klausykis, dukra, pažvelki čionai, atkreipk savo ausį: užmiršk savo tautą ir tėvo namus. (Ps 44 (45), 11)
Liaudies didžiūnai tau stengsis įtikti. (Ps 44 (45), 13)

Ibèrijos Diẽvo Mótinos (Teotόkos) Kélvedės (Odigìtrijos) ikona Var̃tininkė (Portaìtisa), Ibèrono vienuolynas Chalkidìkės Ãto (Atòno) Kalnè (Rytų̃ Ròmos Impèrija) (IX/XII a.). Atvaizdo atgaminio atnešimas iš Atòno į Maskvą, valdant Cãrui bei Vìsõs Rusiõs Didžiájam kunigaikščiui (1645-1676) Aleksèjui, Mỹkolo sūnui († 1676) (Rùsijos Karalỹstė) (1648)

Septìntojo Visúotinio (Nikė́jos Añtrojo) Bažnýčios Susirinkìmo, kuris įvyko Bitìnijos Nikė́joje ir kuriame dalyvavo apie 350-366 Bažnýčios atstovų, Šventų̃jų Tėvų̃ atminìmo dienà (Rytų̃ Ròmos Impèrija) (787)

Šventieji kankiniai: vyskupas Kárpas Lìdas (Pergamė́nas), iš Mažósios Ãzijos, Lìdijos Gùrdo (Gòrdo) (ar Tijateĩrų) vyskupas, bei diakonas Papìlas Lìdas (Pergamė́nas), gydytojas, Kárpo bendradarbis, ir jo sesuo Agatonìkė Lìdė (Pergamė́nė), o taip pat Agatodòras Lìdas, jų tarnas, dievobaimingi krikščionys, suimti, tardyti Pergãme, neišsižadėję tikėjimo, Kárpas, Papìlas ir Agatonìkė nukirsdinti Pergãme, Agatodòras nukankintas Lìdijos Sárdėse (Ròmos Impèrija) († ~161/169?; 249/250?)

Šventasis kankinys Floreñtijus Tesalonikiẽtis, iš Makedònijos Tesalonìkų, apaštalų mokinys, skelbęs Evangeliją, smerkęs stabmeldystę, suimtas garsiai išpažinęs tikėjimą, kankintas ir sudegintas Makedònijos Tesalonikuose (Ròmos Impèrija) (II/III a.pradž.)

Šventasis diakonas Benjamìnas Per̃sas, Per̃siją valdant šachinšãchui (399-420/421) Jazdegèrdui kalintas, valdant Bachrãmui V Gùrui (421-438), Rytų̃ Ròmos Impèrijos pasiuntiniui paprašius išleistas į laisvę, bet po metų vėl suimtas, etapuotas į Susijãnės srities miestą Sùsus, kur ir nukankintas, kurio kankinystė išsamiai parašyta vyskupo Teodorèto Kiriẽčio († 458) „Bažnýčios istòrijoje“ (Theodoretus, Historia ecclesiastica, V 39) (Sasanìdų Karalỹstė) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († ~418/424)

Šventasis vienuolis Benjamìnas Pečioriẽtis, gyvenęs Kìjevo Žẽmėje, buvęs „pirklys didis“ (įrašas antkapinėje plokštėje), tapęs Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuoliu, asketas, miręs Pečiòrų vienuolyne, palaidotas Pečiòrų vienuolyno Tolimõsiose Olosè (Kìjevo Kunigaikštỹstė) († XIII a.pab./XV a. pradž. ?)

Šventasis vyskupas Melètijus Pègas, gimęs Krètos saloje, Heraklė́juje, mokęsis Itãlijos Venècijoje ir Pãdujoje, sugrįžęs į Krètą Heraklė́juje, Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo vienuolyne tapęs vienuoliu, įkūręs senovės graĩkų kalbos mokyklą, 1574 priėmęs kunigystės šventimus, paskirtas Ãfrikos šiaurės Kirėnãjikos srities Kirė́nės metropolitu, nuo 1590 Egìpto Aleksándrijos patriarchas, aktyviai priešinęsis siekiams primesti „ùniją su Romà“, parašęs homilijų, smerkiančių unijìstines tendencijas, 1593 Konstantinòpolio Susirinkimè daug pasidarbavęs, kad būtų įsteigtas Maskvõs Patriarchãtas, aktyviai dalyvavęs Lietuvõs Didžiõsios Kunigaikštỹstės ir Lénkijos stačiatikių gyvenime, susirašinėjęs su Óstrogo kunigaikščiu, Voluĩnės Žẽmės maršálka (1550-1608), Kìjevo vaĩvada (1559-1608) Konstantinù Bazìlijum Ostrogiškiù († 1608), rašęs laiškus bažnytiniais klausimais Lénkijos karaliui (1587-1632) ir Lietuvõs didžiajam kunigaikščiui (1588-1632) bei Švèdijos karaliui (nuo 1592) Žygìmantui Vãzai, Vìsõs Rusiõs Valdõvui (1585-1598), Cãrui ir̃ Didžiajam kunigáikščiui (1598-1605) Borìsui Godunòvui ir kt., miręs Aleksándrijoje (Osmãnų Impèrija) († 1601)