Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

PENKTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKOSTĖS) 

Apãštalų (Pẽtro ir̃ Paũliaus) pãsninkas
,,Jeigu kas nors negalėjo pasninkauti Didžiąją Savaitę, – negalėjo pasninkauti prieš Velykas, tepasninkauja praėjus savaitei po Sekminių“ – Ipolìtas Romiẽtis († 235)

Šventoji kankinė vienuolė Febrònija Nisibė́nė (Sebastiẽtė), mergelė, iš vienuolyno Mesopotãmijoje, Nisibìdėje (Migdònijos Antijòchijoje), nukentėjusi valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284–305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (286-305) (Ròmos Impèrija) († ~304)

Šventasis vienuolis Sìmonas Sinajiẽtis, asketas nuo Sinãjaus Kálno Egiptè (Pètros Arãbija) vienuolis, kurio minčių yra Paũliaus iš Evergetinų vienuolyno sudarytame (XI a.) vienuolių pamokymų rinkinyje (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († ~700/703)

Šventieji ištikimieji Pẽtras Dóvydas Muromiẽtis, Jùrgio (Jùrijaus), Mùromo kunigaikščio (1161-1174), sūnus, Mùromo kunigaikštis (1203-1228), ir Febrònija Eufrosìnija Muromiẽtė, iš Lãskovo kaimo netoli Riazãnės, paprasto sodiečio (bitininko) duktė, Pẽtro Muromiẽčio sutuoktinė, Mùromo kunigaikštienė, stebukladariai, dievobaimingi krikščionys asketai (Mùromo Kunigaikštỹstė) († ~1228)

Šventieji kankiniai 7 Bróliai Kankìntiniai: Orèntijus Rizėjiẽtis, iš Sìrijos Antijòchijos (prie Orònto), romė́nų karys, tarnavęs Trãkijoje, po pergalės mūšyje su skìtais atsisakęs aukoti stabmeldžių dievams ir garsiai išpažinęs savo tikėjimą, bei Farnãkijus, Eròtas, Fìrmas, Firmìnas, Kirijãkas ir Longìnas, iš Sìrijos Antijòchijos (prie Orònto), romėnų kariai, tarnavę Trãkijoje, Orèntijaus broliai, visi drauge imperatoriaus Márko Aurèlijaus Valèrijaus Maksimijãno (286-305) nuteisti ir ištremti į Kaukãzą, priẽ Svetìngosios (Juodõsios) jū́ros, mirę kelionėje (Orèntijus – Pònto Rizė́jume (Rìzėje)) valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284–305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (Ròmos Impèrija) († III/IV a.)

Šventosios kankinės vienuolės Lìvija Nisibė́nė, nukirsdinta, ir Leonidà Nisibė́nė, sudeginta, seserys iš vienuolyno Mesopotãmijoje, Nisibìdėje (Migdònijos Antijochijoje), o taip pat šventoji kankinė Eutròpija Nisibė́nė, paauglė mergelė, peršauta strėlėmis (ar sudeginta), nukentėjusios Mesopotãmijoje, Nisibìdėje, valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284–305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (286-305) (Ròmos Impèrija) († ~303)

Šventasis kankinys Galikánas Romiẽtis, patricijus, gimęs valdant Flãvijui Valèrijui Konstantìnui (Didžiájam) (306-337), kosulas (330, galbūt ir 317), karvedys kare su persais, imperatoriaus Konstantìno bičiulis, vyriausios jo dukters Konstantìnos (Konstáncijos) († 354) sužadėtinis, karių krikščionių Jõno Romiẽčio ir Paũliaus Romiẽčio († 361/363) apšviestas, priėmęs krikštą, pasisitraukęs į Lacijaus Òstiją (prie Tìbro upės netoli Ròmos), financiškai rėmęs bažnyčios Òstijoje statybą, pastatęs prieglaudą – ligoninę, slaugęs sergančiuosius, valdant Flãvijui Kláudijui Julijãnui Atskalū̃nui (361-363) ištremtas į Egìptą, gyvęnęs Egìpto Aleksándrijos atsiskyrėlių dykynėje, suimtas atsisakęs aukoti stabmeldžių dievams, nukirsdintas Aleksándrijoje (Ròmos Impèrija) († ~362)

Šventasis vienuolis Dalmãtas Demètrijus Mokrìnskis, iš Vakarų̃ Sìbiro chántų Beriòzovo Šiáurės Sosvõs (Òbės intako) upės, kazõkų atamãno, tarnavusio Sìbire, po žmonos mirties († 1642/1643) Viẽšpaties Apreiškìmo (Teofãnijos) vienuolyno prie Neivõs upės (netoli Neivõs ir Rèžo santakos) vienuolis, nuo ~1644 atsiskyrėlis prie Isètės ir Tečõs upių santakos, Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo vienuolyno prie Isètės įkūrėjas (apie 1651 Sibiro chanãto chãno Kučiumo (1563–1598) sūnaus Devlèto Girė̃jaus († po 1661) karių sudegintas), atsiskyrėlis celėje prie Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo vienuolyno, dvasinis mokytojas, miręs valdant Pẽtrui Didžiájam († 1725), Visõs Rusiõs Valdõvui (nuo 1682; imperatorius nuo 1721) (Rùsijos Karalỹstė) († 1697)