Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

SEPTINTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS) 

I. Prokimenas, t. 7 (teisiesiems):
Teisieji Viešpatyje džiūgaus, Juo vilsis, – visi tiesiaširdžiai Jį šlovins. (Ps 63 (64), 11)
Išgirsk mano balsą, kai tau, Dieve, meldžiuosi. (Ps 63 (64), 2)

II. Aleliuja, t. 4 (teisiesiems):
Teisuolis klestės sau kaip palmė, kaip kedras Libano šakosis. (Ps 91 (92), 13)
Viešpaties namuos pasodintas, žydės jisai prieangiuos Dievo. (Ps 91 (92), 14)

Šventieji nesavìnaudžiai Kòzmas Romiẽtis ir Damijõnas Romiẽtis, nepinìgiai gydytojai, stebukladariai, iš krikščioniško gailestingumo gydę veltui, („kità šventųjų pora, „tais pačiais vardais vadinama“ (Dimìtrijus Rostoviẽtis, † 1709), „Kòzmas jaunas, kaip Demètrijus Tesalonikiẽtis“, „Damijõnas jaunas, kaip Jùrgis Kankinỹs, truputį garbiniuotas“, „dešinėse rankose laiko kryžius, o kairėse – indus“), nukentėję valdant Márkui Aurèlijui Karìnui (283-285) ir Márkui Aurèlijui Numèrijui Numerijãnui (283-284) (Ròmos Impèrija) († 284)

Šventasis kankinys Potìtas Lukãnas, paauglys vaikelis, iš Apenìnų pusiasalio (gal Kampãnijos ar Lukãnijos), gydęs malda, nukirsdintas Apenìnų pusiasalyje, Lukãnijoje (gal Trikariko (Triakrikóne)), valdant Tìtui Èlijui Hadrijãnui Antonìnui Pìjui (138-161) (Ròmos Impèrija) († 138/161)

Šventieji Jùlijus (Julijãnas) Bretãnas ir Aarõnas Bretãnas, presbiteriai, iš kèltų žemių, Ròmos Britãnijos provincijos, nukentėję Ròmos Britãnijos Iskà Augùstoje (dab. Karlèonas) prie Ìsko upės (dab. Ãskas) galbūt valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284–305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (285–305) (arba Liùcijui Septìmijui Sevèrui (193–211) ar Gãjui Mèsijui Kvìntui Trajãnui Dècijui (249-251)), drauge su Albanu Bretanu († ~209/~250/~305) – pirmieji bretãnų (britãnų) kankiniai (Ròmos Impèrija) († ~209/~250/~305)

Šventasis vyskupas Lẽonas II Romiẽtis, iš Sikìlijos, gal graĩkas, patvirtinęs Visúotinio Susirinkìmo Konstantinòpolyje (680-681) nutarimus ir anatemavęs monoteletùs hierárchus (Konstantinòpolio, Aleksándrijos ir Ròmos patriarchus, tarp kurių – Ròmos popiežius (625-638) Honòrijus († 638)), skelbusius, kad Jė́zus Krìstus turėjo dvilypę (ir Diẽvo, ir žmogaus) prigimtį, bet tik vieną (dieviškąją) valią, prisidėjęs prie monoteletìzmo slopinimo imperijos Vakaruosè, miręs valdant Konstantìnui IV (668-685) (Vakarų̃ Ròmos Impèrija) († 683)

Šventoji vienuolė Angelinà Bránkovič Ser̃bė, kunigaikščio Jùrgio (Gjèrgo) Ariáničio († 1462) dukra (Arianìti Kunigaikštỹstė), Ser̃bijos despòto (1458-1459) Stefãno (Stẽpono) Bránkovičiaus († 1476) sutuoktinė, tur̃kams išvijus jos vyrą iš Ser̃bijos, gyvenusi itãlų Furlánijoje (Friùlyje), vėliausiai 1509 apsigyvenusi Ser̃bijos Sìrmijaus (Srèmo) srityje (buvusioje Panònijoje), apie 1509 (gal anksčiau) davusi vienuoliškuosius įžadus, apie 1512-1516 įkūrusi vienuolyną (Ser̃bijos Despotijà/ Osmãnų Imperija) († 1520)

Šventasis vienuolis Pẽtras Konstantinopoliẽtis, patrìkijus, karvedys, stebuklingai išvaduotas iš bulgarų nelaisvės davęs vienuoliškuosius įžadus, vienuolyno Mažójoje Ãzijoje ant Bitìnijos Olìmpo kalno (netoli Prū̃sos, tarp Kìjo ir Apamė́jos) vienuolis, Joanìkijaus Dìdžiojo († 846) mokinys, Šveñtojo Euándro vienuolyno Konstantinòpolyje įkūrėjas, miręs valdant (842-867) Mýkolui III (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († ~854)