Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DVÌDEŠIMT TREČIÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

MÌRUSIŲJŲ ATMINÌMO (VĖ̃LINIŲ), arba ŠVEÑTOJO DEMÈTRIJAUS ŠEŠTÃDIENIS

I prokimenas, t. 8 (visiems šventiesiems):
Džiaukitės, kad Viešpatį turit, džiaukitės teisieji, šaukit iš džiaugsmo tyraširdžiai. (Ps 31 (32), 11)
Laimingas, kam neteisybės atleistos, kam Dievas uždengia kaltybes (Ps 31 (32), 1)

II prokimenas, t. 6 (už mirusiuosius):
Jų dvasios turės gausiai gėrybių. (Ps 24(25), 13)
Mano siela į Tave, Viešpatie, kyla, mano Dieve, Tavim aš viliuosi; sugėdint mane Tu niekad neleiski. (Ps 24(25), 1-2)

III. Aleliuja, t.4 (visiems šventiesiems):
Giesmėmis tave, Dieve, šlovinti dera Siono kalne; įžadai, tau duoti, bus ištesėti Jeruzalėj. (Ps 64 (65), 2)
Laimingas, ką Tu išrinkai ir patraukei, kas gyvena tavo kiemuos. (Ps 64 (65), 5)

IV. Aleliuja, t. 6 (už mirusiuosius):
Laimingas, ką Tu išrinkai ir patraukei, kas gyvena tavo kiemuos. (Ps 64 (65), 5)
Tavąjį vardą kartos vis mini. (Ps 101 (102), 13)

Mìrusiųjų atminìmo (vė̃linių), arba Šveñtojo Demètrijaus Šeštãdienis, – įsteigtas viduramžiais, LDK ir kai kuriose rytinės Euròpos kraštuose, įtakojant katalikams – meldžiamasi šeštadienį, artimą lapkričio Vė̃linėms, kuris yra prieš Demètrijaus Tesalonikiẽčio († ~306) atminimo dieną (lapričio 8/ spalio 26 pagal senąjį kalendorių); viena seniausių nuorodų apie Demètrijaus Šeštadienį išliko viename XV amžiaus Didžiojo Naugardo rankraštyje

Šventieji kankiniai Marcijãnas Notãras, ipodiakonas, ir Martìrijus Notãras, lektorius, gyvenę arijõnų šalininko Flãvijaus Jùlijaus Konstáncijaus (337-361) valdymo metais Konstantinòpolyje, patriarcho Paũliaus Išpažinė́jo († 350), ištremto ir nužudyto Armė́nijos Kukusè, notarai (sekretoriai), smerkę arijonìzmą ir gynę Visúotiniame Bažnyčios Susirinkìme, įvykusiame 325 Bitìnijos Nikė́joje, patvirtintas apibrėžtis, kaip ir Paũlius Išpažinė́jas pasmerkti arijõnų, suimti ir nukirsdinti Konstantinòpolyje; apie juos rašo istorikas Her̃mijas Sozomènas († 450) „Bažnýčios istòrijoje“ (Sozomenus, Historia ecclesiastica, IV 3) (Ròmos Impèrija) († ~343 ar ~355)

Šventoji teisioji Tabità, Dorkãdė (gr. Gazèlė) Jopìškė, iš Palestìnos Jòpės, apaštalų mokinė, Jòpės krikščionių bendruomenės narė, garsėjusi gerais darbais ir išmaldomis (Apd 9, 36), kai apaštalas Pẽtras († ~67) keliaudamas po šalį lankėsi Palestìnos Lìdoje (Apd 9, 32-36), susirgusi ir numirusi, Pẽtras pasimeldęs ją prikėlęs, tardamas: „Tabìta, kelkis!“, – „žinia apie įvykį pasklido visoje Jopėje, ir daugybė žmonių įtikėjo Viešpatį“ (Apd 9, 42) (Ròmos Impèrija) († I a.)

Šventasis kankinys Atanãzijus (Atanãzas) Akvilėjìškis, iš Venètijos ir Hìstrijos regiono Akvilė́jos, už Evangèlijos skelbimą Ãdrijos jūros rytinėje pakrantėje, Dalmãtijos Salònose, suimtas Salònose ir nužudytas, kūnas įmestas į Ãdrijos jūrą, valdant Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284-305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (285-305; uzurp. 306-308, 310) (Ròmos Impèrija) († ~284/305) 

Šventasis vyskupas Gaudeñcijus (Gaudeñtas) Briksijė́nas, iš Priešálpinės (Šiapusálpinės) Gãlijos, Brìksijos vyskupo išpažinėjo Filãstrijaus Briksijė́no († ~387) mokinys, gyvenęs Palestìnoje, Sìrijos Antijòchijoje (Antijochė́joje prie Orònto), po Filãstrijaus mirties, Vakarų̃ Ròmos Impèriją valdant Flãvijui Valentinijãnui II (375-392), paskirtas ir Ambraziẽjaus Medijolaniẽčio (Medijolanìškio) († 397) pašvęstas Priešálpinės Gãlijos Brìksijos miesto vyskupu, Konstantinòpolio vyskupo Jõno Auksabur̃nio († 407) bičiulis, 405 dalyvavęs Romos vyskupo Inoceñto (Inokèntijaus) Romiẽčio († 417) pasiuntinių delegacijoje į Konstantinòpolį ginti erezija kaltinamo vyskupo, (kelionė aprašyta Palãdijaus Elenopoliẽčio († 430) „Dialòguose“ (Palladius, Dialogus, 4)), parašęs 21 teologinį traktatą daug homilijų, miręs ir palaidotas Priešálpinės Gãlijos Brìksijoje Vakarų̃ Ròmos Impèriją valdant Flãvijui Honòrijui (395-423), Rytų̃ – Flãvijui Teodòsijui (408-450) (Vakarų̃ Ròmos Impèrija) († ~410)

Šventasis vienuolis Martìrijus Atsiskýrėlis, Pečioriẽtis, gyvenęs Kìjevo Žẽmėje, Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuolis, miręs Pečiòrų vienuolyne, palaidotas Pečiòrų vienuolyno Tolimõsiose Olosè, palaikai ilsisi šalia Polocko kunigaikštytės Eufrosìnija Predislavos Polockiẽtės (1167/1173) palaikų (neminimas ankstyvuosiuse (iki XIII a. 5 deš.) šaltiniuose, pasakojančiuose apie Pečiòrų vienuolyną ir jo vienuolius; gali būti, kad gyvenęs laikais, kai Kìjevas buvo (nuo XIV a. pradž. iki 1569) LDK sudėtyje) (Kìjevo Kunigaikštỹstė/ Lietuvõs Didžiõji Kunigaikštỹstė?) († ~XIII/XIV a.)

Šventasis vienuolis Martìrijus Diãkonas, Pečioriẽtis, asketas, diãkonas, gyvenęs Kìjevo Žẽmėje, Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuolis, miręs Pečiòrų vienuolyne, palaidotas Pečiòrų vienuolyno Tolimõsiose Olosè (neminimas ankstyvuosiuose (iki XIII a. 5 deš.) šaltiniuose, pasakojančiuose apie Pečiòrų vienuolyną ir jo vienuolius, pirmą kartą apie Martìrijus kūną, palaidotą Tolimõsiose Olosè, rašoma Pečiòrų vienuolyno vienuolio vienuolio Atanãzijaus († XVII a. pr.) „Teraturgèmoje“ (Kalnofoysky Athanasius, Τερατούργημα, 1638), todėl galima manyti, kad gyvenęs laikais, kai Kìjevas buvo (nuo XIV a. pradž. iki 1569) LDK sudėtyje) (Kìjevo Kunigaikštỹstė/ Lietuvõs Didžiõji Kunigaikštỹstė) († XIV/XVI (XVII?) a.)