Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

ŠEŠTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)
Apãštalų (Pẽtro ir̃ Paũliaus) pãsninkas 

I. Prokimenas (visiems šventiesiems), t. 8
Džiaukitės, kad Viešpatį turit, džiaukitės teisieji, šaukit iš džiaugsmo tyraširdžiai. (Ps 31 (32), 11)
Laimingas, kam neteisybės atleistos, kam Dievas uždengia kaltybes (Ps 31 (32), 1)

II. Prokimenas (už mirusiuosius), t. 6:
Jų dvasios turės gausiai gėrybių. (Ps 24(25), 13)
Mano siela į Tave, Viešpatie, kyla, mano Dieve, Tavim aš viliuosi; sugėdint mane Tu niekad neleiski. (Ps 24(25), 1-2)

III. Aleliuja (visiems šventiesiems), t.4:
Šaukias teisieji – juos Viešpats išgirsta, iš visų nelaimių juos gelbi. (Ps 33 (34), 18)
Daugel bėdų ištinka teisuolį, bet Viešpats iš visų jį išgelbsti. (Ps 33 (34), 20)

IV. Aleliuja (už mirusiuosius), t.6:
Laimingas, ką Tu išrinkai ir patraukei, o Viešpatie. (Ps 64 (65), 5)
Teisuolio vardas minimas iš kartos į kartą. (Ps 111 (112), 6)

Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos (Teotόkos) Kélvedės (Odigìtrijos) ikona „Trirañkė“, saugoma Chalkidìkės pusiasalyje, Ãto (Atòno) kalno Chilandãrio vienuolyne (Rytų̃ Ròmos Impèrija) (XIV a.), kurios atsiradimas siejamas su teologù, himnografù, Bažnýčios Tė́vu Jonù Damaskiečiù († 749/780), jo veikalu apie šventuosius atvaizdus (726–730) bei Omejãdų chalifù ir Rytų̃ Ròmos Impèrijos imperatoriumi (717—741) Lẽonu III Isáuru (Omejãdų (Damãsko) Kalifãtas/ Rytų̃ Ròmos Impèrija) (VIII a.)

Šventieji kankiniai Potamijenà (Potamà) Aleksandriẽtė, mergelė, ir Markèlė (Marcèlė) Aleksandriẽtė, jos motina, bei Basilìdas Aleksandriẽtis, karys, o taip pat drauge su jais kiti Egìpto Aleksándrijos katechetikos mokyklos, vadovaujamos Origèno († ~254), mokiniai: Plutárchas Aleksandriẽtis, Aleksándrijos vyskupo Herãklio Aleksandriečio († 247) brolis, Serènas Aleksandriẽtis, Herakleĩdas Aleksandriẽtis, Hèronas Aleksandriẽtis, Serènas (kitas) Aleksandriẽtis bei Heraidė (Herajà) Aleksandriẽtė, nuteisti ir nužudyti Egìpto Aleksándrijoje valdant Márkui Aurèlijui Antonìnui Karakãlai (198-217 ) (Ròmos Impèrija) († ~202)

Šventieji kankiniai nesavìnaudžiai Kìras Egiptiẽtis (Aleksandriẽtis), gydytojas, kilęs iš Egìpto, gyvenęs Egìpto Kanòbe, Pètros Arãbijos dykumoje tapęs vienuoliu, gydęs malda ir žodžiu, tramdęs demonus, o taip pat Jõnas Egiptiẽtis (Aleksandriẽtis), karys, iš Mesopotãmijos Edèsos, gyvenęs Egìpto Kanòbe, Kìro mokinys ir bendražygis, suimti, tardyti ir nužudyti Egìpto Aleksándrijoje (ar Kanòbe) valdant Gãjui Galèrijui Valèrijui Maksimijãnui (293-311) (ar Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284–305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (286-305)) (Ròmos Impèrija) († ~311). Palaikų perkėlimas į Egìpto Kanòbą (Rytų̃ Ròmos Impèrija) (412)

Šventasis vienuolis Paũlius Korintiẽtis, gydytojas, iš Peloponèso, Helãdės Korìnto, vienuolis viename Korìnto vienuolyne, ramiai užmigęs Viẽšpatyje (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († VIII a. ?)

Šventieji vienuoliai Ser̃gijus Valaamìškis ir Ger̃manas Valaamìškis, karèlų švietėjai, krikščionybės įtvirtintojai Lãdogos Karèlijoje, į Dìdžiojo Naũgardo Žemę, prie Lãdogos ežero atėję „iš Rytų̃ šalies“, gal graĩkai, pasak tradicijos, Viẽšpaties Atsimaĩnymo vienuolyno Lãdogos ežero Didžiõjoje, Valaãmo saloje įkūrėjai, Evangèlijos skelbėjai, mirę ir palaidoti Valaãmo Viẽšpaties Atsimaĩnymo vienuolyne (per švèdų antpuolį 1163–1164 metais palaikai perkelti į perkelti į Dìdijį Naũgardą)(Kìjevo Rusià ?/Dìdžiojo Naũgardo Kunigaikštỹstė ?) († X ar XIV a.)

Šventasis vienuolis Ksenofòntas Robeikìškis, Barlãmo Aleksos Chutinìškio († 1192) mokinys, Viẽšpaties Atsimaĩnymo vienuolyno ant Chùtinės kalvos prie Vòlchovo upės netoli Dìdžiojo Naũgardo vienuolis ir igumenas, Šveñtojo Mikalõjaus Stebuklãdario vienuolyno ant kalvos prie Robeikõs upės netoli Dìdžiojo Naũgardo įkūrėjas (Avraámkos mẽtraštyje (1495) – Selifònto vienuolynas), miręs ir palaidotas Mikalõjaus Stebuklãdario vienuolyne (Naũgardo Didžióji Kunigaikštỹstė) († 1262)