Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

AŠTUNTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKOSTĖS)

Šventoji didžioji kankinė Marinà (Margarità) Antijochiẽtė, iš Mažósios Ãzijos, Pisìdijos Antijòchijos, garsiai išpažinusi tikėjimą ir atsisakiusi aukoti stabmeldžių dievams, nukankinta Pisìdijos Antijòchijoje valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284–305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (286-305) ar Gãjui Galèrijui Valèrijui Maksimìnui Dãjai (305-311) (Ròmos Impèrija) († ~304/307)

Šventieji kankiniai Skilijiečiai Kankìntiniai: Sperãtas Skilijiẽtis, atsisakęs pripažinti imperatoriaus dieviškumą ir jo valdžią bei prisiekti imperatoriaus vardu, o taip pat jo bendražygiai: Narcãlas (Narzãlas), Kintìnas (Kitìnas), Vetùrijus, Fèliksas, Akvilìnas, Letáncijus (Celestìnas) bei Januãrija, Generòsa, Vèstija (Hèstija), Donatà ir Sekùnda, garsiai išpažinę tikėjimą, nukirsdinti Ròmos Afrikos (Senõsios) provincijos Skìlyje (Skìlijuje, Ìschlyje), netoli Kartãginos, paliepus Ròmos Afrikos prokonsului Pùblijui Vigèlijui Saturnìnui, anot apologeto presbiterio Kvìnto Septìmijaus Floreñto Tertulijòno († 240), pirmąjam krikščionių persekiotojui Ãfrikoje (Ad Scapulam 3, 4), valdant Lùcijui Èlijui Aurèlijui Kòmodui Antonìnui (177–192) (Ròmos Impèrija) († ~180) 

Šventosios kankinės Mãksima (Maksimà) Tuburboniẽtė, paauglė mergelė, ir Donatìlė Tuburboniẽtė, o taip pat Sekùnda Tuburboniẽtė, paauglė mergelė, iš Ròmos Ãfrikos (Senõsios) provincijos Dìdžiojo Tuburbono (Jùlija Aurèlija Kòmodo kolonijos), netoli Kartãginos, atsisakiusios išsižadėti tikėjimo ir aukoti stabmeldžių dievams, nukirsdinto Didžiãjame Tuburbonè valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284–305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (286-305) (Ròmos Impèrija) († ~304)

Šventoji kankinė Julità Kapadòkė, iš Mažósios Ãzijos, Kapadòkijos Cezarė́jos, turtinga našlė, krikščionė, sudeginta valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284–305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (286-305) (Ròmos Impèrija) († ~284/305)

Šventasis vienuolis Lõzorius Galėzijėnas, iš Mažósios Ãzijos, Lìdijos Magnèsijos, asketas Pamfìlijos Atalė́joje (Mažóji Ãzija), Šveñtojo Sãbo Pašvéntintojo vienuolyno Palestìnos Kedròno slėnyje prie Jerùzalės, atsiskyrėlis Jònijos Efèsijoje, ant Galė́zijo kalno, gyvenęs ant stulpo, įkūręs vienuolyną, pramintą Galėziõnu, miręs Rytų̃ Ròmos Impèriją valdant (1042-1055) Konstantìnui IX Monomãchui († 1055) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († ~1053/1054)

Šventasis palaimintasis Krìstaus kvailẽlis Timotė́jas Voroničìškis, iš Pskòvo Žẽmės, Voròničio prie Sòrotės upės kaimo, bandiniñkas, kuriam prie Voròničio Lùgovicos upelio ir ant Zýlių kalno buvo apreikštos Diẽvo Mótinos Švelniósios ir Gailestìngosios (Eleùsos) bei Kélvedės (Odigìtrijos) ikonos, saugotos Voròničio Šveñtojo Jùrgio bažnyčioje valdant Didžiájam Maskvõs bei Vìsõs Rusiõs kunigaikščiui (1533-1547), Cãrui bei Vìsõs Rusiõs Didžiájam kunigaikščiui (1547-1584) Jõnui (Ivãnui) IV Rūsčiãjam († 1584) (Rùsijos Karalỹstė) († po 1569)

Šventasis vienuolis Irenárchas (Eirenárchas) Solovkìškis, Viẽšpaties Atsimaĩnymo vienuolyno Baltósios jū́ros Solòvkų salyno Didžiõjoje Solòvkų saloje vienuolis, nuo 1614 - igumenas,  gyvenęs valdant Cãrui bei Vìsõs Rusiõs Didžiájam kunigaikščiui (1613-1645) Mýkolui (Michaìlui) Romãnovui († 1645) bei Vìsõs Rusiõs Patriárchui (1619–1633) Filarètui († 1633) (Rùsijos Karalỹstė) († 1628)

Šventasis vienuolis Leonìdas Ustnedumiškė́nas, kilęs iš Dìdžiojo Naũgardo srities, Pošechònės apskrities, Ščèkinko valsčiaus Blagovèsčensko parapijos, Viẽšpaties Apreiškìmo vienuolyno prie Kòžežerio (Kòžozero) bei Viẽšpaties Atsimaĩnymo vienuolyno Baltósios jū́ros Solòvkų salyno Didžiõjoje Solòvkų saloje vienuolyno vienuolis, asketas Dìdžiojo Ustiùgo Žemėje, netoli Ustiùgo, prie Lū̃zos upės, įkūręs Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Įvẽsdinimo į̃ Šventỹklą vienuolyną, kurio žemei nusausinti iškasęs kanalus (vienas pramintas Nèdumos kanalu), miręs valdant Cãrui bei Vìsõs Rusiõs Didžiájam kunigaikščiui (1645-1676) Aleksèjui, Mỹkolo sūnui († 1676) (Rùsijos Karalỹstė) († 1654)