Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

KETURIOLIKTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

Švenčiáusiosios mū́sų Valdõvės Diẽvo Gimdýtojos ir̃ Visuomèt Mergẽlės Marìjos Užmigìmo ìškilmės póšventis

I-II prokimenas, t. 3 (Dievo Gimdytojos Užmigimo pošvenčio):
Mano siela šlovina Viešpatį, džiaugiasi mano dvasia Dievu, savo Gelbėtoju. (Lk 1, 46–47)
Nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę; štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos. (Lk 1, 48)

III. Aleliuja, t. 2 (Dievo Gimdytojos Užmigimo pošvenčio):
Viešpatie, pakilk į savo poilsio būstą, Tu, Viešpatie, ir Tavo galingoji Árka. (Ps 131 (132), 8)
Prisíekė Viešpats Dovydui ir neatšauks savojo pažado. (Ps 131 (132), 11a)

IV. Aleliuja, t. 8:
Klausykis, dukra, pažvelki čionai, atkreipk savo ausį. (Ps 44 (45), 11a)
Liaudies didžiūnai tau stengsis įtikti. (Ps 44 (45), 13)

Šventasis pranašas Samuèlis, zufiẽčio Elkanos iš Ramatáim Cofìmo, nuo Efraìmo sūnus (1 Sam 1, 1), iš Lèvio kilties (1 Par/ 1 Met 6, 33-38), nuo mažumės tarnavęs, prižiūrimas kunigo Èlio, šventykloje Šilójyje, Izraèlio pranašas ir paskutinis teisėjas, kurio gyvenimas aprašytas Karalỹsčių pirmoje (pagal masorètinį Bìblijos tekstą – Samuèlio pirmoji knyga) ir Siracìdo knygose (1 Kar/ Sam; Sir 46, 16-23), kuriam valdaujant buvo susigrąžinta filistìnų pagrobta „Viẽšpaties Skrynià“, raginęs izraelitùs pašalinti svetimus dievus ir garbinti tik Viẽšpatį Diẽvą (1 Sam 7, 3), karaliumi patepęs Saũlių iš Benjamìno († ~1004 pr. Kr.) giminės, kuriam nepaklusus „Viẽšpaties įsakymui“ sunaikinti visa, kas priklausė amalekiečiams, patepęs jauniausiąjį Jesės sūnų Dovydą († ~970 pr. Kr.) (1 Sam 16, 13), „savo ištikimybe pasirodęs tikras pranašas, o savo žodžiais – patikimas regėtojas“, šaukęsis „Viešpaties, Visagalio, priešams apstojus“ (Sir 46, 15-16), vienas iš Karalỹsčių pirmos ir Karalỹsčių antros knygų (masor. Samuèlio I ir II knygų) autorių, veikęs Izraèlio valstybės įkūrėjo ir valdovo (XI a. pr. Kr. antra pusė) Saũliaus bei Izraelio ir Judėjos karaliaus (nuo 1010 pr. Kr.) Dóvydo valdymo laikais (apie 1075-975 pr. Kr.) (Izraèlio Karalỹstė) († XI a. pr. Kr.)

Šventieji kankiniai: kankinys vyskupas Filìpas (Pilỹpas) Heraklėjiẽtis, Makedònijos Heraklė́jos vyskupas, o drauge su juo Sevèras Trãkas, presbiteris, ir Mem̃nonas Trãkas, centuriònas (šimtininkas), bei drauge 37 kariai: Orijònas Bizantiẽtis, Antilìnas Bizantiẽtis, Mòlijas Bizantiẽtis, Eudemònas Bizantiẽtis, Siluãnas (Silvãnas) Bizantiẽtis, Sabìnas Bizantiẽtis, Eustãtijus Bizantiẽtis, Stratònas Bizantiẽtis ir Bòsbas Bizantiẽtis, iš Bizántijo, trãkų miesto prie Bòsporo, o taip pat kiti, iš Ròmos Trãkijos provincijos, Makedònijos Filipòpolio (Trimòntijaus): Timotė́jas Filipopoliẽtis, Palmãtas Filipopoliẽtis, bei Mèstas, Nìkonas, Difìlas, Domitijãnas, Mãksimas, Neofìtas, Vìktoras, Rìnas, Satornìnas, Epafrodìtas, Ker̃kas, Gãjus, Zòtikas, Kronijònas, Antãnas, Eũras, Dzojìlas, Tirãnas, Agatònas, Panstènas, Achilė́jas, Pantė́rijas, Krizántas, Atėnodòras, Pantaleònas (Panteleimònas), Teozèbijus ir Genètlijas, nukentėję Ròmos Trãkijos provincijoje, Filipòpolyje (Trimòntijuje) valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284-305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (286-305) (Ròmos Impèrija) († ~304)

Šventasis kankinys Lùcijus (Lùkijus) Kipriẽtis, kilęs iš Ãfrikos šiaurės, Ròmos Kirė́nės srities, Kirėnaìkos, turtingų lìbių šeimos, Ròmos senatorius, pakrikštytas Kirėnaìkoje kankinio Kirė́nės vyskupo Teodòro Kirėniẽčio († ~310), Vidùržemio jūros Kìpro saloje garsiai išpažinęs tikėjimą, nužudytas Kiprè valdant Valèrijui Licinijãnui Licìnijui (308-324) ir Flãvijui Valèrijui Konstantìnui (Didžiájam)(306-337) (Ròmos Impèrija) († ~310)

Šventasis kankinys Helijodòras Pèrsas, vyskupas iš Sasanìdų Irano (Pèrsijos), ir Dòsas (Dáusas) Pèrsas, presbiteris, garsiai išpažinę tikėjimą, nužudyti Pèrsijoje, Sasanìdų Irano šachinšãcho Šapùro II Dìdžiojo (309-379) valdymo metais (Sasanìdų Karalỹstė) († ~379/380)

Šventasis vyskupas Teodòras Rostovìškis, Suzdalìškis, stebukladarys, iš Konstantinòpolio, Dìdžiojo Rostòvo vyskupas, atvykęs į Dìdijį Rostòvą drauge su Michaìlu (Mỹkolu) Rostoviškiù, pirmuoju Kìjevo metropolitu († ~992/998), Didžiãjame Rostovè pastatęs pirmąją krikščionišką šventovę – Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo bažnyčią, skelbęs Evangèliją, nužudžius Dìdžiojo Rostòvo kunigaikštį (~1010-1015) Borìsą Romãną, Vladìmiro sūnų († 1015), gyvenęs Sùzdalėje, kur ir mirė valdant Jaroslãvui Išmintìngajam, Vladìmiro sūnui, Rostòvo (987-1010), Dìdžiojo Naũgardo (1010-1034) kunigaikščiui, Kìjevo didžiajam kunigaikščiui (1016-1018; 1019-1054) (Rostòvo Kunigaikštỹstė/ Kìjevo Didžióji Kunigaikštỹstė) († ~1024/1024). Palaikų perdėjimas į naują relikvijorių (sarkofagą) (Rùsijos Impèrija) (1879)

Šventasis vyskupas Jonas Suzdalìškis, iš Sùzdalės Kunigaikštystės, vienuoliu tapęs Sùzdalėje, Sùzdalės (1332-1341) ir Žemutìnio Naũgardo (1341-1355) didžiajam kunigaikščiui Konstantìnui Suzdalìškiui († 1355) paprašius, 1350 Žemutìniame Naũgarde suteikus vyskupo šventimus, paskirtas Sùzdalės, Briánsko ir Tarùsos vyskupu, vėliau – Bogoliùbo (Bogoliùbovo) Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Gimìmo vienuolyno schivienuolis, kur ir mirė valdant Borìsui Suzdalìškiui, Konstantìno sūnui, Sùzdalės ir Žemutìnio Naũgardo kunigaikščiui (1365-1394) (Žemutìnio Naũgardo – Sùzdalės Kunigaikštỹstė) († 1373)