Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DVÌDEŠIMT KETVIRTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I prokimenas, t. 7:
Jis padarys savo liaudį galingą, Viešpats ją laimins, teiks jai ramybę. (Ps 28 (29), 11)
Jūs, Dievo sūnūs, šlovinkit Viešpatį, šlovinkit jo garbingumą, galybę. (Ps 28 (29), 1)

II. Aleliuja, t. 7:
Kaip gera Tave, o Viešpatie, šlovint, giedoti šlovės giesmes Tavo vardui, Aukščiausiasis. (Ps 91 (92), 2)
Skelbt Tavo gailestingumą rytmečiui brėkštant ir ištikimybę kas naktį. (Ps 91 (92), 3)

Šventieji kankiniai Akindìnas Per̃sas, Pegãsijus Per̃sas, Elpidofòras (Elpidefòras) Per̃sas ir Anempodìstas Per̃sas, iš Sasanìdų Irãno, pasak hagiogrãfo Simeòno Metafrãsto († ~940/960/976), Sasanìdų Irãno šachinšãcho Šapùro II Dìdžiojo (309-379) dvariškiai, slapti krikščionys, o taip pat Aftònijus, įtikėjęs jų kankintojas, nužudyti (Pegãsijus ir Anempodìstas sudeginti, Elpidofòras ir Aftònijus – nukirsdinti) Pèrsijoje, valdant Sasanìdų Irãno šachinšãchui Šapùrui II (Sasanìdų Karalỹstė) († ~330/345)

Šventasis vienuolis Markijãnas (Marcijãnas) Kiriẽtis, iš Sìrijos Kìro, kaip rašo Bažnýčios Mókytojas vyskupas Teodorètas Kiriẽtis († 458) „Dievamylių istorijoje, arba pasakojime apie šventuosius asketus“ (Theodoretus, Historia religiosa, 3, 1-23), augęs ištaigingai, palikęs turtus ir „išsirinkęs pačią dykumos širdį“ (Ibid. 3, 2), gyvenęs itin asketišką gyvenimą, išgarsėjęs kaip stebukladaris, gilus mąstytojas, griežtai kritikavęs Ãrijaus Aleksandriẽčio († 336), Sabèlijaus Ptolemajidiẽčio († III a.), Sìrijos Laodikė́jos vyskupo Apolinãrijaus Jaunesniojo († 390), Konstantinòpolio archimandrito Eutìcho († ~455) eretinius mokymus (Ibid. 3, 16), miręs Romos Sìrijoje, dykynėje netoli Kìro miesto (Ròmos Impèrija) († ~388/392)

Šventasis vienuolis Akindìnas II Pečioriẽtis, archimandritas, gyvenęs Kìjevo Žẽmėje, Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuolis, miręs Pečiòrų vienuolyne, palaidotas Pečiòrų vienuolyno Tolimõsiose Olosè, minimas Sùzdalės ir Vladìmiro prie Kliazmõs vyskupo, „Pasakojimo apie Kìjevo Pečiòrų vienuolyno įkūrimą“ ir pasakojimų apie Pečiòrų vienuolius autoriaus Sìmono Vladimirìškio († 1226) 1225 (ar 1226) metų laiške kaip „šventas vyras“, Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuolio, archimandrito (nuo 1164) Polikãrpo Pečioriẽčio – kaip „garbingasis Visos Rusios archimandritas“ (Kìjevo Kunigaikštỹstė) († 1233/1234 (1231?))

Šujõs Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos (Teotόkos) Kélvedės (Odegìtrijos) ikonà, kurią siaučiant 1654-1655 maro epidemijai, užsakius Šujõs Šveñtojo Viẽšpaties Prisikėlìmo bažnyčios parapijiečiams, sukūrė izogrãfas Gerãsimas Ikònikovas († XVII a.) buvusioje kunigaikščių Šuìškių Žẽmėje, Šujõs prie Tezõs upės mieste (buv. Borìso ir Glẽbo slabadoje), – maras pasitraukęs iš miesto (Rùsijos Karalỹstė) (1654)