Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DVIDEŠIMTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I prokimenas, t. 1 (Michailui Kijeviečiui):
Savo burna išmintį skelbsiu, išmastytą širdy protingumą. (Ps 48 (49), 4)
Visos tautos klausykit, ką pasakysiu! Išgirskite kurie tik pasauly gyvenat! (Ps 48 (49), 2)

II prokimenas, t. 7 (Grigaliui Armėnui):
Viešpaties akyse didžiai brangūs mirštantys Jojo šventieji. (Ps 115 (116B), 6)
Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu, už visa gera, ką man padarė? (Ps 115 (116B), 3)

III. Aleliuja, t. 2 (Michailui Kijeviečiui):
Tavo kunigai teisumu teapsirėdo, tavo ištikimieji tešaukia iš džiaugsmo. (Ps 131 (132), 9)
Nes Viešpats tikrai pasirinko Sioną, jam čia patiko buveinę turėti. (Ps 131 (132), 13)

IV. Aleliuja, t. 2 (Grigaliui Armėnui):
Viešpatie, atminki Dovydą ir nuolañkų jo vargą! (Ps 131 (132), 1)
Jame išauginsiu Dovydo galybę; parengiau žibintą manam pateptiniui. (Ps 131 (132), 17)

Šventasis vyskupas [kankinys] Grigãlius Švietė́jas (Lusavoričius), Grìgoras Pártas, Armė́nijos Švietėjas ir pirmasis Visų̃ armė́nų Katalikòsas, gimęs apie 239 Didžiõjoje Armė́nijoje, Vagaršapãte (?), per̃sų kunigaikščio Anãko (Apãko) Párto († IV a.) jauniausias sūnus, po Armė́nijos valdovo (252-258) Chosròvo II († 258) nužudymo išžudžius beveik visą Anãko Párto šeimą, išgelbėtas ir nugabentas į Kapadòkijos Cezarė́ją, globotas krikščionių, vėliau – Cezarė́jos vyskupo, pakrikštytas Grigãliaus vardu, persikėlęs į Lãcijaus Ròmą, tapęs Chosròvo II sūnaus, vėliau – Didžiõsios Armė́nijos valdovo (287-330), Trãdo III († 330) dvariškiu Cezarė́joje, išvykęs misionieriauti į Armė́niją, už krikščionybės skleidimą 13 metų kalintas, išgydęs ir pakrikštijęs Trãdą III, kuris 301 apkrikštijo visą Dìdžiąją Armė́niją, tapusią pirmąja krikščioniška valstybe pasaulyje, gavęs vyskupo šventimus nuo 302 vadovavęs armė́nų Bažnýčiai, 303 pastatęs pirmąją krikščionišką šventovę Vagaršapãte (Ečmiadzìne), steigęs mokyklas dvasininkams rengti, rūpinęsis liaudies religiniu švietimu, pakrikštijęs Alãnijos, Ibèrijos Kártlijos, Abchãzijos ir Kaukãzo Albãnijos valdovus, parašęs maldų, pamokslų, laiškų, apie 325 tapęs atsiskyrėliu, miręs ir palaidotas Armė́nijos Sèpucho kalnų urve (Didžiõsios Armė́nijos Karalỹstė) († 326)

Šventasis vienuolis Grègorijus (Grigãlius) Pelšemìškis, gimęs apie 1350 Gãličo bajorų Lòpotovų šeimoje, tapęs vienuoliu Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Gimìmo prie Gãličo ežero vienuolyne, jerovienuolis, vėliau – Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Gimìmo prie Gãličo vienuolyno igumenas (Gãličo Kunigaikštỹstė), persikėlęs į Didįjį Rostovą įstojęs į Viẽšpaties Apsireiškìmo (Epifãnijos) Abrãmijaus Rostovìškio († XI a.) prie Nèro ežero vienuolyną, vėliau – į Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Pradėjìmo Jokūbo Rostoviškio († 1392) prie Nèro ežero vienuolyną, palikęs Didįjį Rostovą persikėlęs į Dìdžiojo Naũgardo Kunigaikštỹstę, tapęs izogrãfo Dionìsijaus Demètrijaus (Glušiciškio) († ~1437) mokiniu, apsigyvenęs dykynėje vienišiaus celėje prie Pelšemõs, greta Kãdnikovo, įkūręs Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Susirinkìmo vienuolyną (Dìdžiojo Naũgardo Kunigaikštỹstė) († po 1449)

Šventasis vyskupas Michaìlas (Mỹkolas) Kijevìškis, Rostovìškis, gerbiamas kaip pirmasis Kìjevo metropolitas († ~992/998), skelbęs Evangèliją Kìjevo Žẽmėje, drauge su vyskupu Teodorù Rostoviškiù (Suzdališkiù) († ~1024) Didžiãjame Rostovè pastatęs pirmąją krikščionišką šventovę – Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo bažnyčią, miręs valdant Vladìmirui Krìkštytojui, Skaĩsčiajai Saulùtei († 1015), Dìdžiojo Naũgardo kunigaikščiui (970-988) ir Kìjevo didžiajam kunigaikščiui (978-1015) (Kìjevo Rusiõs Kunigaikštỹstė) († ~992/998)

Šventosios kankinės mergelės Ripsìmija Romiẽtė (Armė́nė) ir Gajanà Romiẽtė (Armė́nė), igumenė, o taip pat dar 35 mergelės iš Lãcijaus Ròmos, merginų vienuolių bendruomenės narės, dėl persekiojimo išvykusios į Ròmos Egìpto Aleksándriją, vėliau persikėlusios į Didžiõsios Armė́nijos Karalỹstę, apsigyvenusios Vagaršapãte (Ečmiadzìne), nukentėjusios Didžiõjoje Armė́nijoje (Didžiõsios Armė́nijos Karalỹstė) († IV a.)