Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

INDÌKTO PRADŽIÀ – BAŽNÝTINIAI NAUJÍEJI MẼTAI
/Indìktas – laiko skaičiavimo ciklas, įvestas IV amžiaus pradžioje/

I. Prokimenas, t. 3:
Didis mūsų Viešpats ir didžiai galingas, Jo išmintis – begalinė. (Ps 146 (147), 5)
Šlovinkite Viešpatį – gražu Jo garbei giedoti! Mūsų liáupsės tebūna Dievui malonios! (Ps 146 (147), 1)

II prokimenas, t. 7:
Viešpaties akyse didžiai brangūs mirštantys Jojo šventieji. (Ps 115 (116B), 6) 
Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu, už visa gera, ką man padarė? (Ps 115 (116B), 3)

III. Aleliuja, t. 1:
Atsimink šitą savo bendriją, kurią įsigijai jau senovėj. (Ps 73 (74), 2)
Tu, Dieve, mano Valdovas nuo amžių, išgelbėjęs mus pasaulio viduryje. (Ps 73 (74), 12)

IV. Aleliuja, t 2:
Laimingas, kas Viešpaties bijo, kas Jo įsakymus vykdo. (Ps 111 (112), 1)
Jo ainiai bus žemėj galingi. (Ps 111 (112), 2)

Šventasis vienuolis Sìmonas (Simeònas) Stul̃pininkas, gimęs tarp Kirèstikos srities ir Kilìkijos, Flavijòpolio-Sisijòno gyvenvietėje, piemens šeimoje, pakrikštytas vaikystėje, piemenavęs, 18 metų amžiaus atvykęs į Antijòchiją prie Orònto ir viename vienuolyne davęs vienuoliškuosius įžadus, gyvenęs įvairiuose vienuolių bendruomenėse Šiáurės Sìrijoje, praktikavęs kraštutinį asketizmą, todėl pašalintas iš vienuolyno (vėliau – ir iš kito), apsigyvenęs Antijòchijos apylinkėse, tapęs anachoretu (gyvenęs ir pašiūrėje, ir ant uolingos kalvos atbrailos), apie 423 persikėlęs prie Sìrijos Talanìso (netoli Turmanìno ir Vèrijos (dab. Alèpas)), apsigyvenęs ant kolonos, dėl ko, taip pat ir dėl neįprastų galių – aiškiaregystės ir dvasinių bei fizinių negalių gydymo dovanos, o vėliau ir kaip pamokslininkas, išgarsėjęs ne tik apylinkėse, bet ir visoje Impèrijoje (tarp gerbėjų buvo Rytų̃ Ròmos imperatorius Flãvijus Teodòsijus (Jaunesnysis) (408-450), Sìrijos Antijòchijos arkivyskupas (441/442-449) Dòmnas II (Domnìnas) († po 452), Lãcijaus Ròmos vyskupas (popiežius) Lẽonas Romiẽtis (Didỹsis) († 461)), ortodoksiškosios krikščionybės gynėjas, kuriam patarus, Rytų̃ Ròmos imperatorius Flãvijus Marcijãnas (450-457) 451 Bitìnijos Chalkedonè sušaukęs Visúotinį Bažnýčios Susirinkìmą, pasmerkusį monofizitùs (ir paskelbusį kristològinę dògmą: Jė́zus Krìstus yra ir tikras Diẽvas, gimęs prieš visus amžius iš Tė́vo, ir tikras žmogus, gimęs iš Mergẽlės Marìjos, Diẽvo Gimdýtojos), parašęs laiškų savo sekėjams, archimandritas, žymiausias stulpininkų vienuolis, „stulpininkystės“ pradininkas, dėvėjęs mìlo rūbus, ant kolonos praleidęs 37 metus, kurio gyvenimo duomenis apie 444 pateikė Bažnýčios Mókytojas vyskupas Teodorètas Kiriẽtis († 458) „Dievamylių istorijoje, arba pasakojime apie šventuosius asketus“ (Theodoretus, Historia religiosa, 26) (nepainioti su Simeònu Stul̃pininku Kalnė́nu (Naujúoju), gyvenusiu ant Stebuklìngojo (Nuostãbiojo) Kálno (dab. Samandãgas) Seleukė́jos Pijèrijoje († ~592; min. gegužės 24)) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († 459)

Šventoji Márta (Mortà) Kapadokiẽtė (Komagenė́nė), iš Mažósios Ãzijos, Kirèstikos srities (tarp Komagė́nės ir Antijòchijos prie Orònto lygumų), vienuolio Sìmono Stul̃pininko († 459) motina, sūnui Sìmonui atsisakius pasimatyti ir paprašius „palaukti tyloje“, pasilikusi lūkuriuoti kalvos, kur stovėjo Sìmono kolona, papėdėje, kur neilgai trukus ramiai užmigusi Viẽšpatyje (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († ~428)

Šventasis teisusis Jòzuė, Nū̃no iš Efraìmo genties sūnus, viena iš ryškiausių Sẽnojo Testameñto asmenybių, pranašo Mõzės padėjėjas, vėliau – įpėdinis, izraelitų vadas ir Kanaãno žemės užkariautojas, tapęs tiltu tarp Egìpto vergovės ir naujo gyvenimo Kanaanè, kurio gyvenimas ir darbai, aprašyti „Jòzuės knỹgoje“, laikomas Krìstaus pirmavaizdžiu dėl savo vardo („Viešpats yra išgelbėjimas“) ir vaidmens vedant tautą į „ãtgajaus žemę“ (Laiškè žỹdams (Hb 4, 8–11) Jozuės įvesta tauta į Kanaãną lyginama su Jė́zaus Krìstaus vedimu į amžinąjį poilsį) (Kanaãno Žẽmė) (XVI a. pr. Kr.)

Šventieji kankiniai: Amùnas (Amònas) Makedònas, diakonas, iš Trãkijos (ar Makedònijos), nukentėjęs Makedònijos Hadrijanòpolyje, o taip pat 40 Mergẽlių Kankìntinių, jo mokinių: Laureñcija, diakonė, Celsinà, Teòklija, Teoktìstė, Dorotė́ja, Eutìchija (Eutichijanà), Tèklė, Aristeñcija (Aristenetė?), Filadel̃fija, Marijà, Verònika, Eutìmija, Lamprotatà (Lamprotãcija), Eutèmija, Teodorà, Teodotà, Tètija, Akvilinà, Teodùlija, Aplodorà, Lampãdija, Prokòpija, Paulė, Junilà, Amplijanà, Percisà, Polinìkė (Polinìkija), Máura, Grigãlija (Grigòrija), Kìrija (Kirijãkė), Basà (Bãsė), Kalinìkė, Barborà, Kirijenà (Kirijãkija), Agatònė (Agatonikė), Justà, Eirė́nė, Timotė́ja, Tatjanà ir Anà (Onà) (žinomi skirtingi kankinių vardų sąrašai; pateikiamas RSB patikslintas), suimtos Makedònijos Hadrijanòpolyje, išsiųstos į Makedònijos Heraklė́ją ir nukankintos valdant Valèrijui Licinijãnui Licìnijui (308-324) (ir Flãvijui Valèrijui Konstantìnui (Didžiájam) (306-337)) (Ròmos Impèrija) († ~321-323)

Šventieji kankiniai dvasininkai Akepsìmas, vyskupas, Juõzapas, presbiteris, Aitãlas (Aetãlas), diakonas, iš Adiabènos, nužudyti šiaurinėje Mesopotãmijoje Sasanìdų Irãno šachinšãcho Šapùro II Dìdžiojo (309-379) įsakymu (Adiabenos Karalỹstė/ Sasanìdų Karalỹstė) († ~379/380)

Šventieji ištikimieji Pẽtras Dóvydas Muromiẽtis, Jùrgio (Jùrijaus), Mùromo kunigaikščio (1161-1174), sūnus, Mùromo kunigaikštis (1203-1228), ir Febrònija Eufrosìnija Muromiẽtė, iš Lãskovo kaimo netoli Riazãnės, paprasto sodiečio (bitininko) duktė, Pẽtro Muromiẽčio sutuoktinė, Mùromo kunigaikštienė, stebukladariai, dievobaimingi krikščionys asketai (Mùromo Kunigaikštỹstė) († ~1228). Palaikų perkėlimas iš Mùromo Apreiškìmo Švenčiáusiajai Diẽvo Gimdýtojai vienuolyno į Mùromo Švenčiáusiosios Trejýbės moterų vienuolyną (1991)