Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DVYLIKTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

Mū́sų Viẽšpaties Diẽvo ir̃ Gélbėtojo Jė́zaus Krìstaus Atsimaĩnymo póšventis

Dievo Motinos Užmigimo pasninkas

I prokimenas, t. 4 (Jėzaus Kristaus Atsimainymo):
Viešpatie, kokia didinga Tavo kūryba! Kaip išmintingai Tu visa sukūrei! (Ps 103 (104), 24)
Siela manoji, tu Viešpatį šlovink! Viešpatie, mano Dieve, koks esi didis! (Ps 103 (104), 1a)

II. Aleliuja, t. 8 (Jėzaus Kristaus Atsimainymo): 
Dangus yra Tavo, Tavo ir žemė. (Ps 88 (89), 12a)
Laiminga tauta, kuri Tave garbinti moka džiaugsmingai. (Ps 88 (89), 16a)

Šventasis kankinys vienuolis Domìtijus (Domètijus) Sìras (Pèrsas), iš Sasanìdų Irãno (Pèrsijos), persas, išvykęs į Ròmos Impèriją, apsigyvenęs Mesopotãmijoje, Nisibìdėje tapęs vienuoliu, vėliau – Teodozijòpolio (buv. Resènos) Šventų̃jų Ser̃gijaus ir Bãkcho vienuolyno vienuolis, diakonas, atsiskyrėlis Mesopotãmijos dykynėje netoli Sìrijos Kìro, jerovienuolis, užmuštas akmenimis imperatoriaus Flãvijaus Kláudijaus Julijãno Atskalū̃no (331-363) karių (kartais tapatinamas su Domìtijum (Domètijum) Pèrsu (min. kovo 8), „ramiai užmigusiu Viẽšpatyje“) (Ròmos Impèrija) († 363)

Šventasis vyskupas Mitrofãnas Makãrijus Mỹkolas (Michaìlas), gimęs Vladìmiro gubernijoje, Kovròvo apskrities Antilòchovo kaime, nuo 1665 Vladìmiro gubernijos Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Užmigìmo Kòzmo Jachromìškio († 1492) Nebylójos vietovėje vienuolyno igumenas, o nuo 1675 Švenčiáusiosios Trejýbės prie Ùnžos upės vienuolyno archimandritas, nuo 1682 Vorònežo vyskupijos vyskupas, išplėtęs vyskupijos ribas, statęs bažnyčias, 1692 pastatęs Voronežo katedrą, įkūręs 2 vienuolynus, palaikęs Rùsijos valdovą Pẽtrą kuriant karinį laivyną, priešinęsis jam dėl vykdomo kultūrinės srities vakarietinimo, miręs Voroneže, palaidotas Vorònežo Apreiškìmo Švenčiáusiajai Diẽvo Gimdýtojai katedroje valdant Cãrui bei Vìsõs Rusiõs Didžiájam Kunigaikščiui (1682-1721) Pẽtrui (Didžiájam) († 1725) (Rùsijos Karalỹstė) († 1703). Palaikų atradimas (Rùsijos Impèrija) (1832)

Šventasis [kankinys] vyskupas Narkìsas Jeruzaliẽtis, nuo 185 (ar 197) Palestìnos Èlija Kapitolìnos kolònijos (buv. Jerùzalė) vyskupas, apšmeižtas gyvenęs kaip atsiskyrėlis, pripažintas nekaltu vėl vadovavęs vyskupijai, 190 dalyvavęs Viẽtiniame Jerùzalės Susirinkimè, (graikų kalendoriuje – kankinys vyskupas, nukentėjęs Palestìnos Èlija Kapitolìnoje) (Ròmos Impèrija) († ~213/222)

Šventasis kankinys Marìnas Cezarėjiẽtis (Palestiniẽtis), romė́nų karys, legionierius, tarnavęs Palestìnos Cezarė́joje, paskirtas centurionu atsisakęs aukoti stabmeldžių dievams, garsiai išpažinęs tikėjimą, nukirsdintas Palestìnos Cezarė́joje, o taip pat Astèrijas Cezarėjiẽtis (Palestiniẽtis), Ròmos senatorius, dalyvavęs įvykdant bausmę Marìnui Cezarėjiẽčiui ir jį palaidojęs, nukirsdintas Cezarė́joje, valdant imperatoriams Pùblijui Licìnijui Valerijãnui (253–260) ar Pùblijui Licìnijui Egnãcijui Galiènui (253-268) (Ròmos Impèrija) († 260/262)

Šventasis vienuolis Ãtris (Atrė́jus) Nitrijiẽtis, Òro iš Tebaìdės († ~390) mokinys, anachoretas Žemutìnio Egìpto Nìtrijos dykumoje (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († V a.)

Šventasis vienuolis Antònijus (Antãnas) Putìlovas Optiẽtis, gimęs Jaroslãvlio gubernijoje, Borisoglèbsko mieste, Óptos vienuolyno prie Žìzdros upės (Kalùgos guber̃nija) vienuolis, schiigumenas, Mõzės Putìlovo Optiẽčio († 1862) brolis, Óptos vienuolyno senolis, palaidotas Óptos vienuolyne (Rùsijos Impèrija) († 1865)