Pradžia - Lietuvos Stačiatikiai

2025 m. rugpjūčio 1 d., Penktadienis

liepos 19 d. pagal senąjį kalendorių

Dienos šventasis

AŠTUNTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKOSTĖS)

Šventasis šventasis vienuolis Serafìmas Pròchoras Mošnìnas (Mašnìnas) Saroviẽtis, senolis, hesichãstas, iš Bèlgorodo gubernijos Kùrsko apskrities Kùrsko miesto, pirklio šeimos, mokęsis parapijos mokykloje, 1777 Tambòvo gubernijos Saròvo Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Užmigìmo vienuolyne davęs paklusnumo įžadus, nuo 1786 - vienuolis, nuo 1786 - jerodiakonas, nuo 1793 - jerovienuolis, nuo 1794 - atsiskyrėlis Saròvo girioje netoli Saròvo Diẽvo Mótinos Užmigìmo vienuolyno, įsikūręs ant uolos ir be perstojo melsdamasis pats virtęs ,,gyva, įkūnyta malda" (Evdokimov P., Saint Seraphim of Sarow: ER, 1963, No IV), 1807 davęs tylėjimo įžadus, 1810 sugrįžęs į Saròvo vienuolyną, daugybės vienuolių ir pasauliečių, tarp kurių buvo ir Visõs Rùsijos Imperãtorius ir̃ Patvaldys (1801-1825) Aleksándras I († 1825), guodėjas, dvasinis vadovas, mokytojas, po 1825 įkūręs Divė́jevo Švenčiáusiosios Trejýbės moterų vienuolyną, subūręs kelias moterų vienuoliškas bendruomenes, vėliau tapusias vienuolynais, miręs Saròvo vienuolyne, palaidotas prie vienuolyno valdant Nikolãjui (Mikalõjui), Póvilo sūnui († 1855), Visõs Rùsijos Imperãtoriui ir̃ Patvaldžiui (1825-1855), taip pat Lénkios karaliui, Súomijos didžiajam kunigaikščiui, Lietuvõs, Voluĩnės ir Podòlės didžiajam kunigaikščiui, Žemaitìjos kunigaikščiui ir Pòlocko, Vìtebsko ir Mstislãvo didžiajam kunigaikščiui (1825-1855) (Rùsijos Impèrija) († 1833). Palaikų atradimas (ir perkėlimas) į Saròvo Diẽvo Mótinos Užmigìmo katedrą (Rùsijos Impèrija) († 1903)

Visų̃ šventų̃jų, Kùrsko Žẽmėje suspìndusių, Susirinkìmas (Kùrsko Kunigaikštỹstė - Rùsijos Federãcija) (XI/XX a.) /Nuo 1360 iki XVI a. Kùrskas priklausė Lietuvõs Dìdžiajai Kunigaikštỹstei/

Šventoji vienuolė išpažinėja Makrinà Tèklė Kapadokiẽtė, Jaunesniõji, iš Mažósios Ãzijos, Kapadòkijos Cezarė́jos, Bazìlijaus Vyrèsniojo († ~350) ir Emìlijos Cezarėjiẽtės († 375) dukra, vyskupų Bazìlijaus Dìdžiojo († 379/380), Pẽtro Sebastiẽčio († 391) ir Grigãliaus Nisiẽčio († 394), teisiojo Naukrãtijaus Atsiskýrėlio († IV a.[357?]) [gal ir palaimintosios Teozèbijos Diãkonės († 381)], sesuo, kurią Grigãlius Nisiẽtis vadino savo mokytoja, asketė, vienuolyno Mažójoje Ãzijoje, Pònto Amasė́joje, vienuolė ir igumenė, mirusi Amasė́joje valdant Flãvijui Gracijãnui (367-383) ir Flãvijui Valentijãnui II (375-392) (Ròmos Impèrija) († ~380)

Šventasis vienuolis Diòklis Tebiẽtis, asketas Aukštutìniame Egiptè, vienuolis eremìtas Egìpto Tebaìdės dykumoje (Ròmos Impèrija) († IV a.)

Šventasis vienuolis Dìjas Antijochiẽtis, Konstantinopoliẽtis, stebukladarys, iš Sìrijos Antijòchijos, asketas Sìrijos Antijòchijoje, vėliau - prie Bòsporo, šalia Konstantinòpolio, apie 390 Konstantinòpolyje įkūręs vienuolyną, jo igumenas, demonų tramdytojas ir gydytojas, miręs ir palaidotas Konstantinòpolyje, vienuolyne kurį įkūrė, Rytų̃ Ròmos Impèriją valdant Flãvijui Teodòsijui (402-450) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († ~430)

Šventasis kankinys ištikimasis Romãnas Jaroslãvas Riazaniškis, Olègo sūnus, kilęs iš Riazãnės Pereslãvlio iškilių kunigaikščių giminės, Riazãnės Pereslãvlio didysis kunigaikštis (1258–1270) (Riazãnės Kunigaikštỹstė), 1270 melagingai apkaltintas ir iškviestas į Áukso Òrdą, Áukso òrdos chãno Mengù Timū́ro (1266-1282) nurodymu totõrių nukankintas (Riazãnės Kunigaikštỹstė/ Áukso Òrda) († 1270)

Šventasis vienuolis Paìsijus Pečioriẽtis, asketas iš Kìjevo Pečiòrų vienuolyno, Merkùrijaus Pãsninkautojo (Pečioriẽčio) († XIV a.) iš Kìjevo Pečiòrų bendražygis, miręs Pečiòrų vienuolyne, palaidotas Tolimõsiose olosè (Kìjevo Kunigaikštỹstė/ Lietuvõs Didžióji Kunigaikštỹstė?) († XIV a.)