Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DVIDEŠIMTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I. Prokimenas, t. 3:
Giedokite mūsų Dievui, giedokit! Giedokite mūsų Valdovui, giedokit! (Ps 46(47), 7)
Plokite linksmingai, o visos tautos! Džiaugsmo valiavimais šlovinkit Dievą! (Ps 46(47), 2)

II prokimenas, t. 3:
Savo burna išmintį skelbsiu, išmastytą širdy protingumą. (Ps 48 (49), 4)
Visos tautos klausykit, ką pasakysiu! Išgirskite kurie tik pasauly gyvenat! (Ps 48 (49), 2)

III prokimenas, t. 3 (Charitinai Lietuvaitei):
Šiurpulingai didus Dievas savo šventovėj, Izraelio Dievas! (Ps 67 (68), 36)
Susirinkę į sueigą pagarbinkit Dievą – Viešpatį visi, kurie iš Izraelio šaltinio! (Ps 67 (68), 27)

IV. Aleliuja, t. 3:
Tavim pasitikiu, Viešpatie, neleisk man niekados nusivilti! (Ps 30 (31), 2) 
Išgirsk mane, skubėk manęs gelbėt; būk man Dievas gynėjas! (Ps 30 (31), 3) 

V. Aleliuja, t. 2:
Tavo kunigai teisumu teapsirėdo, tavo ištikimieji tešaukia iš džiaugsmo. (Ps 131 (132), 9)
Nes Viešpats tikrai pasirinko Sioną, jam čia patiko buveinę turėti. (Ps 131 (132), 13)

VI. Aleliuja, t. 1 (Charitinai Lietuvaitei):
Klausykis, dukra, pažvelki čionai, atkreipk savo ausį: užmiršk savo tautą ir tėvo namus. (Ps 44 (45), 11)
Valdovas trokš tavo grožio, jis tavo Viešpats – tu Jam nusilenki. (Ps 44 (45), 12)

Šventoji vienuolė Charitinà Lietuváitė, Lietuvõs kunigaikštytė, iš kunigaikščių giminės (gal Lietuvõs karaliaus Mìndaugo († 1263) giminaitė), nesantaikos laikais, apie 1233 (ar 1263), drauge su tėvais pasitraukusi į Dìdijį Naũgardą, anot legendų, Dìdžiojo Naũgardo kunigaikščio (1228-1229; 1230-1233) ištikimojo Teodòro, Jaroslãvo sūnaus († 1233), kunigaikščio Aleksándro Nevìškio († 1263) brolio, sužieduotinė, Šventų̃jų Pẽtro ir Póvilo moterų vienuolyno ant Zýlių (Sinìcų) kalvos prie Vòlchovo upės netoli Dìdžiojo Naũgardo igumenė, mirusi Naugardè (pasak Filarèto Drozdòvo († 1867), 1281 metais, vienuolyno vyresniosios pareigas eidama), palaidota Pẽtro ir Póvilo vienuolyne; Dìdžiojo Naũgardo, LDK Žẽmių (dab. Lietuvõs ir Baltarùsijos bei Žemaitìjos) globėja (Dìdžiojo Naũgardo Kunigaikštỹstė) († 1281/1287) 

Šventoji vienuolė Charitinà Amisė́nė (Pontiẽtė), mergelė, gimusi apie 287, gyvenusi Pònte, dėl tikėjimo suimta, kankinta ir nužudyta valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284-305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (285-305; uzurp. 306—308, 310) (Ròmos Impèrija) († ~304)

Šventasis vyskupas Dionìsijas Aleksandriẽtis, Didỹsis, išpažinėjas, teologas Bažnyčios mokytojas, kilęs iš pagonių šeimos, gyvenęs Ròmos Egìpto Aleksándrijoje, gavęs visapusišką išsilavinimą (studijavęs filosofiją, literatūrą, tiksliuosius mokslus), teologo ir filosofo Origèno († ~254) apšviestas priėmęs krikščionybę, tapęs geriausiu Origèno mokiniu, apie 232 paskirtas vadovauti Egìpto Aleksándrijos katechetikos mokyklai, 247 išrinktas Aleksándrijos vyskupu, valdant Gãjui Mèsijui Kvìntui Trajãnui Dècijui (249-251) ištremtas, 251 sugrįžęs į Aleksándriją, Pùblijaus Licìnijaus Valerijãno (253-260) persekiojimo metais vėl ištremtas, rūpinęsis Bažnyčios vienybe, aktyviai dalyvavęs diskusijose apie Švenčiáusiąją Trejýbę su Sabèlijaus Ptolemajidiečio († III a.) pasekėjais ir Diẽvo trejybiškumą neigusiais monarchijonais, sprendęs asketikos, atgailos ir pasninko problemas, parašęs reikšmingų veikalų („Apie prigimtį“, „Apie pažadus“, „Paneigimas ir apgynimas“) ir laiškų, miręs valdant Pùblijui Licìnijui Egnãcijui Galiènui (253-268) (Ròmos Impèrija) († ~264/265)

Šventasis vienuolis Damijãnas Váistytojas (Gýdytojas) Pečioriẽtis, asketas, stebùkladaris, gyvenęs šalia Kìjevo, Bèrestove, ant kalvos prie Dniẽpro upės, Variãgų olų urve (dab. Pečiòrų láuros Tólimosios (Teodòzijaus) õlos), vienas iš pirmųjų Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuolių, Teodòzijaus (Teodòsijaus) Pečioriẽčio († 1074) bendražygis, gydęs malda ir šventaisiais aliejais, palaidotas Pečiòrų vienuolyno Artimõsiose Olosè valdant Iziaslãvui Demètrijui (Dmìtrijui), Jaroslãvo sūnui († 1078), Tùrovo (1054), Dìdžiojo Naũgardo (1052-1054) ir Kìjevo (1054-1068, 1069-1073; 1077-1078) kunigaikščiui arba Sviatoslãvui, Jaroslãvo sūnui († 1076), Voluĩnės (?-1054), Černìgovo (1054-1073) kunigaikščiui ir Kìjevo (1073-1076) didžiajam kunigaikščiui (Kìjevo Rusiõs Kunigaikštỹstė) († ~1062/1074)

Šventasis vienuolis Jeremìjas Aiškiarẽgis Pečioriẽtis, gyvenęs šalia Kìjevo, Bèrestove, ant kalvos prie Dniẽpro upės, Variãgų olų urve (dab. Pečiòrų láuros Tólimosios (Teodòzijaus) õlos), vienas iš pirmųjų Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuolių, Teodòzijaus (Teodòsijaus) Pečioriẽčio († 1074) bendražygis, turėjęs aiškiaregystės dovaną, palaidotas Pečiòrų vienuolyno Artimõsiose Olosè valdant Sviatoslãvui, Jaroslãvo sūnui († 1076), Voluĩnės (?-1054), Černìgovo (1054-1073) kunigaikščiui ir Kìjevo (1073-1076) didžiajam kunigaikščiui (Kìjevo Rusiõs Kunigaikštỹstė) († ~1070) 

Šventasis vienuolis Matė́jus (Mãtas) Pečioriẽtis, asketas, stebùkladaris, gyvenęs šalia Kìjevo, Bèrestove, ant kalvos prie Dniẽpro upės, Variãgų olų urve (dab. Pečiòrų láuros Tólimosios (Teodòzijaus) õlos), vienas iš pirmųjų Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuolių, turėjęs aiškiaregystės dovaną, palaidotas Pečiòrų vienuolyno Artimõsiose Olosè valdant Vìsvaldui (Vsèvolodui) Andrė̃jui, Jaroslãvo sūnui († 1093), Kìjevo (nuo 1078) didžiajam kunigaikščiui, Perejaslãvo (1054-1073) ir Černìgovo (1073-1078) kunigaikščiui (Kìjevo Rusiõs Kunigaikštỹstė) († ~1078/1088)

Šventų̃jų Maskvõs metropolìtų ir̃ patriárchų Susirinkìmas