Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DVYLIKTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

Mū́sų Viẽšpaties Diẽvo ir̃ Gélbėtojo Jė́zaus Krìstaus Atsimaĩnymo póšventis

Dievo Motinos Užmigimo pasninkas

I prokimenas, t. 4 (Jėzaus Kristaus Atsimainymo):
Viešpatie, kokia didinga Tavo kūryba! Kaip išmintingai Tu visa sukūrei! (Ps 103 (104), 24)
Siela manoji, tu Viešpatį šlovink! Viešpatie, mano Dieve, koks esi didis! (Ps 103 (104), 1a)

II prokimenas, t. 8 (apaštalui Motiejui):
Per visą žemę eina jų žinios aidas, jų kalbesys — ligi kraštui pasaulio. (Ps 18 (19), 5)
Skelbia dangus Dievo šlovę, apie Jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja. (Ps 18 (19), 2)

III. Aleliuja, t. 8 (Jėzaus Kristaus Atsimainymo): 
Dangus yra Tavo, Tavo ir žemė. (Ps 88 (89), 12a)
Laiminga tauta, kuri Tave garbinti moka džiaugsmingai. (Ps 88 (89), 16a)

IV. Aleliuja, t. 1 (apaštalui Motiejui):
Dangus, Viešpatie, pagarsins nuostabius Tavo darbus, Tavo ištikimybę — susirinkimas šventųjų. (Ps 88 (89), 6) 
Dievas garbinamas šventojoj taryboj. (Ps 88 (89), 8)

Šventasis Apãštalas iš 12-os Motiejus, gimęs Betliẽjuje, iš Jùdo kilties, Simeòno Diẽvo Priėmė́jo († I a.) mokinys, Jė́zaus Krìstaus pašauktas į 70-ies apaštalų būrį ir pasiųstas skelbti Evangèliją (Lk 10, 1), po Viẽšpaties Įžengìmo į̃ Dañgų tapęs vienu iš 12-os apaštalų – pakeitęs Jùdą Iskarijòtą (Kariotiẽtį) (Apd 1, 15-26), skelbęs Gerąją Naujieną Jerùzalėje, drauge su kitais apaštalais Judė́joje (Apd 6, 2; 8, 14), su apaštalais Petrù († 67) ir Andriẽjumi († 67) lankęsis Pisìdijos Antijòchijoje (Antijochė́joje), Kapadòkijos Tiãnuose ir Sinòpėje, kur buvęs suimtas, įkalintas, bet apaštalo Andriẽjaus išvaduotas, iškeliavęs į Pònto Amasė́ją, kartu su apaštalu Andriẽjumi išvykęs į Mesopotãmiją, Edèsą, po to – Kapadòkijos Sebãstiją, anot tradicijos, skelbęs Evangèliją Pònto Etiòpijoje, o vėliau sugrįžęs į Jerùzalę, Sinedriòno (Sanhedrìno) vyriausiojo kunigo įsakymu suimtas, nuteistas mirti (užmuštas akmenimis ar nukryžiuotas; pagal kai kuriuos šaltinius – miręs Kolchìdėje prie Pònto) valdant Tibèrijui Kláudijui Nerònui (54-68 ) (Ròmos Impèrija) († 63)

Šventasis vienuolis Pisójus (Pišójus, Psòjus) Egiptiẽtis (Christofòras, Gailestìngasis), asketas, eremitas iš Žemutìnio Egìpto Nìtrijos dykumos Nìlo deltoje, Pachòmijaus Tabėniẽčio (Dìdžiojo) († ~346/348) mokinys (kai kur teigiama, kad pas jį lankęsis Efrèmas Sìras († 373) ), miręs Žemutìniame Egiptè (Ròmos Impèrija) († IV a.)

Šventasis vyskupas Konstantìnas I Konstantinopoliẽtis, nuo 674/675 Konstantinòpolio patriarchas, smerkęs monoteletùs ir aktyviai kovojęs su monotelètų erezija, skelbusią, kad Jė́zus Krìstus turėjo dvilypę (ir Diẽvo, ir žmogaus) prigimtį, bet tik vieną (dieviškąją) valią, miręs Rytų̃ Ròmos Impèriją valdant Konstantìnui IV (668-685) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († 677)

Šventieji kankiniai Julijãnas Konstantinopoliẽtis, Marcijãnas Konstantinopoliẽtis, Jõnas Konstantinopoliẽtis, Jokū̃bas Konstantinopoliẽtis, Alèksijus Konstantinopoliẽtis, Demètrijus Konstantinopoliẽtis, Fòtijus Konstantinopoliẽtis, Pẽtras Konstantinopoliẽtis, Leòntijas Konstantinopoliẽtis, Grigalius Konstantinopoliẽtis, taip pat Marija, patrikija, ir kiti, „už ikonodùliją“ suimti, kalinti Konstantinòpolyje, nukentėję Rytų̃ Ròmos Impèriją valdant imperatoriui ikonoklãstui (717-741) Lẽonui III Isáurui (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († 730)