Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

PENKIÓLIKTOJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I prokimenas, t. 7 (Pimenui Didžiajam):
Viešpaties akyse didžiai brangūs mirštantys Jojo šventieji. (Ps 115 (116B), 6) 
Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu, už visa gera, ką man padarė? (Ps 115 (116B), 3)

II prokimenas, t. 7 (pranašams):
Teisusis Viešpačiu džiaugias, linksta prie Jo ir glaudžias. (Ps 63 (64), 11)
Išgirsk mano balsą, kai Tau, Dieve, meldžiuosi. (Ps 63 (64), 2)

III. Aleliuja, t 2 (Pimenui Didžiajam):
Laimingas, kas Viešpaties bijo, kas Jo įsakymus vykdo. (Ps 111 (112), 1)
Jo ainiai bus žemėj galingi. (Ps 111 (112), 2)

IV. Aleliuja, t. 5 (pranašams):
Teisuolis klestės sau kaip palmė, kaip kedras Libano šakosis. (Ps 91 (92), 13)
Viešpaties namuos pasodintas, žydės jisai prieangiuos Dievo. (Ps 91 (92), 14)

Šventasis vienuolis Pìmenas (Pòimenas) Egiptiẽtis, Didỹsis, iš Šiáurės Ãfrikos, Ròmos Egìpto, vienuolis Šiáurės Egìpto Skèčio dykynėje, apie 407, po berbèrų antpuolių, drauge su broliais – Anùbu (Anubìdu) ir Paèzijum (Paìsijum), taip pat vienuoliais († V a.), – pasitraukęs prie Nìlo upės, gyvenęs vietovėje, vadintoje Terenùtis, asketas, išminties mokytojas, kurio 187 apoftègmos (pamokomi posakiai ir pasakojimai) yra V a. alfabetiniame Tėvų apoftègmų rinkinyje (Apophthegmata patrum // PG. 65. Col. 317-368), keliasdešimt sistematiniuose rinkiniuose (Guy J.-C., Les Apophtegmes des Pères, 1962. P. 29-31), miręs Ròmos Egiptè, sulaukęs 110 metų amžiaus, Rytų̃ Ròmos Impèriją valdant Flãvijui Teodòsijui Kaligrãfui (Jaunesniájam) (408-450) ar Flãvijui Teodòsijui (408-450) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († ~450)

Šventasis vyskupas išpažinėjas Hòsijus Kordubiẽtis, iš Hibèrijos, Ròmos Ispãnijos provincijos, nuo 295 Ispãnijos Kordùbos vyskupas, aktyviai reiškęsis Bažnýčios gyvenime, dalyvavęs apie 300/316 pietų Ispãnijos Elibèroje vykusiame vyskupų Susirinkimè, galbūt ir 314 Gãlijos Arelãto Susirinkime, Flãvijui Valèrijui Konstantìnui (Didžiájam) (306-337) tapus vienvaldžiu valdovu, buvęs oficialiu jo patarėju, ryžtingai kovojęs su Ãrijum Aleksandriẽčiu († 336), kurio mokymą vadino „dvasios liga“, pirmininkavęs 324 Sìrijoje, Antijòchijoje prie Orònto vykusiame Susirinkimè, pataręs imperatoriui Konstantìnui sušaukti Visúotinį Susirinkìmą, įvykusį 325 Bitìnijos Nikė́joje, valdant Flãvijui Jùlijui Konstáncijui (337-361) atsisakęs pasmerkti Atanãzą Aleksandriẽtį (Dìdįjį) († 373), 355 ištremtas Panòniją, kalintas Sìrmijuje, 357 priverstas pasirašyti II Sìrmijaus Susirinkimo tikėjimo Išpažinìmą (draudžiantį vartoti sąvoką „vienęsmis“), grįžęs į Ispãnijos Kordùbą, 359 griežtai pasmerkęs ir anatemavęs arijonìzmą, miręs Sìrmijuje (Ròmos Impèrija) († ~359)

Šventasis vyskupas išpažinėjas Libèrijus Romiẽtis, Išpažinė́jas, nuo 352 Lãcijaus Ròmos vyskupas (popiežius), ryžtingai kovojęs su arijonizmù, atsisakęs pasmerkti ir gynęs Atanãzą Aleksandriẽtį (Dìdįjį) († 373), imperatoriaus (337-361) Flãvijaus Jùlijaus Konstáncijaus įsakymu ištremtas į Trãkiją, gyvenęs Vèrijoje, 358 priverstas pasmerkti Atanãzą Aleksandriẽtį ir pritarti iš dalies pròarijoniško III Sìrmijaus Susirinkìmo apibrėžtims, miręs valdant imperatoriui Flãvijui Jùlijui Valeñtui (364–378); iš rašytinio palikimo išliko keli laiškai (Constant, Epistolae Rom. pontif. I, 422-468), Ambraziẽjaus Medijolaniẽčio († 397) išsaugotas „Žõdis apiẽ mergỹstę“ (De Virginibus, III, 1) (Ròmos Impèrija) († ~366)

Šventasis Flãvijus Arkãdijus, gimęs 377 Hibèrijoje, Ròmos Ispãnijos provincijoje, paskutinio vieningos Ròmos imperijos valdovo, krikščionybę paskelbusio imperijos valstybine religija imperatoriaus (379–395) Flãvijaus Teodòsijaus (Dìdžiojo) sūnus, kurį auklėjo ir mokslino garsus rètorius ir filosòfas Temìstijus († ~388) bei vienuolis Arsènijus Didỹsis († 449), konsulas (385, 392, 394, 396, 402, 406), nuo 408 valdęs rytinę Impèrijos dalį (vakarinę valdė jo brolis Flãvijus Honòrijus (395-423)), prisidėjęs prie krikščionybės įsitvirtinimo Impèrijos rytuose (griežtinęs apribojimus pagonių dvasininkijos atžvilgiu, įsakęs sunaikinti stabmeldžių šventyklas kaimiškose vietovėse), miręs ir palaidotas sostinėje – Konstantinòpolyje (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († 408)

Šventasis kankinys dvasininkas Kukšà Jõnas Pečioriẽtis, gal buvęs stabmeldys, apšviestas ir pakrikštytas Kìjevo Žẽmėje, gyvenęs vienuolynėje šalia Kìjevo, Bèrestove (Kìjevo Pečiòrų vienuolyne), misinieriavęs (apie 1113-1123) Briánsko ir Orlòvo Žẽmėse, stabmeldžių nužudytas Černìgovo Kunigaikštỹstės Mcènsko (Mcènecko) miesto apylinkėse, anot Vladìmiro ir Sùzdalės vyskupo Sìmono Vladimirìškio († XII a.), „išvarinėjo velnius, krikštijo viátičius, lietų iššaukė, nusausino ežerą, padarė daug kitų stebuklų ir po didelių kankynių nužudytas buvo“ (Laiškas Polikarpui Pečioriečiui; † 1182), palaidotas Kìjevo Pečiòrų vienuolyno Artimõsiose olosè Kìjevą valdant Vladìmirui Monomãchui, Smoleñsko (1067-1125), Dìdžiojo Rostòvo (1066-1073), Černìgovo (1078-1125), Perejaslãvo (1094-1125) kunigaikščiui, Kìjevo didžiajam kunigaikščiui (1113-1125) (Kìjevo Kunigaikštỹstė) († po 1114)

Šventasis kankinys vienuolis Nìkonas Pečioriẽtis, vienuolynės šalia Kìjevo, Bèrestove (Kìjevo Pečiòrų vienuolyno), vienuolis, Kùkšos Jõno Pečioriẽčio († po 1114) mokinys ir bendražygis, kartu su mokytoju stabmeldžių nužudytas Černìgovo Kunigaikštỹstės Mcènsko (Mcènecko) miesto apylinkėse, palaidotas Kìjevo Pečiòrų vienuolyno Artimõsiose olosè Kìjevą valdant Vladìmirui Monomãchui, Smoleñsko (1067-1125), Dìdžiojo Rostòvo (1066-1073), Černìgovo (1078-1125), Perejaslãvo (1094-1125) kunigaikščiui, Kìjevo didžiajam kunigaikščiui (1113-1125) (Kìjevo Kunigaikštỹstė) († po 1114)

Šventasis vienuolis Pìmenas Pãsninkautojas, Pečioriẽtis, Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuolis, aiškiaregỹs ir stebùkladaris, iš Diẽvo malonės gydęs negaluojančius brolius, regėdavęs jų ateitį, kaip teigiama hagiografijoje, pajutęs Kùkšos Jõno Pečioriẽčio († po 1114) mirtį, pagarsinęs tai Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo bažnyčioje ir „tą pačią dieną“ miręs, palaidotas Artimõsiose olosè Kijevą valdant Vladìmirui Monomãchui, Smoleñsko (1067-1125), Dìdžiojo Rostòvo (1066-1073), Černìgovo (1078-1125), Perejaslãvo (1094-1125) kunigaikščiui, Kìjevo didžiajam kunigaikščiui (1113-1125) (Kìjevo Kunigaikštỹstė) († po 1114)