Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DEŠIMTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I. Prokimenas (visiems šventiesiems), t. 8:
Džiaukitės, kad Viešpatį turit, džiaukitės teisieji, šaukit iš džiaugsmo tyraširdžiai. (Ps 31 (32), 11)
Laimingas, kam neteisybės atleistos, kam Dievas uždengia kaltybes (Ps 31 (32), 1)

II. Prokimenas (už mirusiuosius), t. 6:
Jų dvasios turės gausiai gėrybių. (Ps 24 (25), 13)
Mano siela į Tave, Viešpatie, kyla, mano Dieve, Tavim aš viliuosi; sugėdint mane Tu niekad neleiski. (Ps 24 (25), 1-2)

III. Aleliuja (visiems šventiesiems), t.4:
Šaukias teisieji —juos Viešpats išgirsta, iš visų nelaimių juos gelbi. (Ps 33 (34), 18)
Daugel bėdų ištinka teisuolį, bet Viešpats iš visų jį išgelbsti. (Ps 33 (34), 20)

IV. Aleliuja (už mirusiuosius), t.6:
Laimingas, ką Tu išrinkai ir patraukei, o Viešpatie. (Ps 64 (65), 5)
Teisuolio vardas minimas iš kartos į kartą. (Ps 111 (112), 6)

Šventieji kankiniai jerėjai Hermolãjas Nikomedėjiẽtis, Hermìpas Nikomedėjiẽtis ir Hermokrãtas Nikomedėjiẽtis, krikščionys iš Bitìnijos Nikomedė́jos, išvengę mirties 303 metais, kai vykdant Márko Aurèlijaus Valèrijaus Maksimijãno (285–305) įsaką buvo sudeginta daugybė (20000) krikščionių, suimti nesavìnaudžio gydytojo Panteleimòno (Pantaleòno) († 305) teismo dienomis, atsisakę aukoti stabmeldžių dievams, nukirsdinti Bitìnijos Nikomedė́jos valdant Maksimijãnui ir Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284–305) (Ròmos Impèrija) († 305)

Šventieji kankinė vienuolė Paraskèvė (Veneránda, Venerà, Venèrija, Venerinà) Romiẽtė (Sikiliẽtė), gimusi Lãcijaus Ròmoje (arba Sikìlijos saloje, arba Kalãbrijoje ar Kampãnijoje, gal Gãlijoje), Didijį Penktãdienį (penktadienis - dies Veneris, paraskevė), valdant Pùblijui Èlijui Trajãnui Hadrijãnui (117–138), dievobaiminga ir pamaldi asketė, skelbusi Evangèliją (gal Lãcijuje ar Sikìlijoje) valdant imperatoriui Tìtui Antonìnui Pìjui (138–161), suimta ir nukirsdinta (gal Lãcijaus Ròmoje) valdant Tìtui Antonìnui Pìjui ar Márkui Aurèlijui Antonìnui (161-180) (Ròmos Impèrija) († ~138/180)

Šventoji kankinė Horajodzèlė Bizantiẽtė, iš Bizántijo, trãkų miesto prie Bòsporo, apaštalo Andriẽjaus († 62) apšviesta ir pakrikštyta, atsisakiusi aukoti stabmeldžių dievams, nukirsdinta prie Trãkijos Bòsporo, Bizántijuje (ar Tesãlijos Reùmoje, netoli Larìsos) valdant imperatoriui Tìtui Flãvijui Domicijãnui (81-96) (Ròmos Impèrija) († 81/96)

Šventieji kankiniai Simfrònijas Romiẽtis, vergas, krikščionis, o taip pat Olìmpijas Romiẽtis, tribūnas, Teodùlas Romiẽtis, jo sūnus, ir Eksupèrija Romiẽtė, jo sutuoktinė, Simfrònijo apšviesti ir įtikėję į Jė́zų Krìstų, suimti ir nukentėję Lãcijaus Ròmoje valdant Pùblijui Licìnijui Valerijãnui (253–260) (Ròmos Impèrija) († 257) 

Šventasis vyskupas Hermolãjas, Vidùržemio jūros salos Kìpro, Karpãsijos miesto (?; Kartèrijų ?) vyskupas, dalyvavęs 451 Visúotiniame Bažnýčios Susirinkimè Chalkedonè (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († V a.)

Šventasis vienuolis Mõzė Veñgras, iš Septynių̃ pilių̃ krãšto (Septemkãstrijo), Transilvãnijos, vienuolių Efrèmo Veñgro Naugardìškio († 1053) ir Jùrgio Veñgro († XI a.) brolis, tarnavęs Dìdžiojo Rostòvo kunigaikščio Borìso Romãno Riurikáičio († 1015) dvare (Rostòvo - Sùzdalės Kunigaikštỹstė), jį nužudžius, slapstęsis pas Predislãvą Riurikáitę († po 1018), Borìso seserį, 1018 Lénkijos (992-1025) ir Čèkijos kunigaikščiui (1003-1004) Bolèslovui užėmus Kìjevą, lénkų paimtas į nelaisvę, pabėgęs, grįžęs į Kìjevą ir tapęs Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuoliu, miręs Kìjevo Pečiòrų vienuolyne, palaidotas Artimõsiose olosè Kìjevą valdant Jaroslãvui Išmintìngajam, Vladìmiro sūnui, Rostòvo (987-1010), Dìdžiojo Naũgardo (1010-1034) kunigaikščiui, Kìjevo didžiajam kunigaikščiui (1016-1018; 1019-1054) (Kìjevo Kunigaikštỹstė) († 1043)

Šventasis vienuolis Mõzė Pečioriẽtis, Darbinỹkas, Stebukladarỹs, asketas, iš Kìjevo Pečiòrų vienuolyno, palaidotas Tlimõsiose olosè (Kìjevo Kunigaikštỹstė/ Lietuvõs Didžióji Kunigaikštỹstė) († XIII/ XIV a.)