Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

ŠEŠIÓLIKTOJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

Šventasis vienuolis Antònijus (Antãnas) Pečioriẽtis, Kìjevo Pečiòrų vienuolyno įkūrėjas, iš Sèversko (Sìversko) žemės Liùbečo (Teliocos) (netoli Černìgovo), kažkuriame Chalkidìkės Ãto (Atòno) kalno vienuolyne tapęs vienuoliu, grįžęs, ne vėliau kaip 1030, apsigyvenęs šalia Kìjevo, Bèrestove, ant kalvos prie Dniẽpro upės, Variãgų olos urve (dab. Pečiòrų láuros Tólimosios olos), įkūręs vienuolyną, igumenu paskyręs Barlãmą Pečioriẽtį († 1065), vėliau – Teodòsijų Pečioriẽtį († 1074), apsigyvenęs vienoje iš gretimų urvų (dab. Ar̃timosios olos), Tùrovo (1054), Dìdžiojo Naũgardo (1052-1054) ir Kìjevo (1054-1068, 1069-1073; 1077-1078) kunigaikščio Iziaslãvo Demètrijaus (Dmìtrijaus) († 1078), Jaroslãvo sūnaus, leidimu pastatęs Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Užmigìmo bažnyčią, po pòlovcų pergalės prie Áltos upės (netoli Pietìnio Pereslãvlio) (1068) gyvenęs Černìgove, ant Bòldino kalno įkūręs Švenčiáusiosios Trejýbės vienuolyną, miręs Kìjevo Pečiòrų vienuolyne, palaidotas Pečiòrų vienuolyno Tolimõsiose olosè valdant Sviatoslãvui, Jaroslãvo sūnui, Voluĩnės (?-1054), Černìgovo (1054-1073) kunigaikščiui ir Kìjevo (1073-1076) didžiajam kunigaikščiui (Kìjevo Kunigaikštỹstė) († 1073)

Šventasis vienuolis Teodòzijus (Teodòsijas) Pečioriẽtis, asketas iš Vasìliuvo (Vasiliõvo) prie Stùgnės upės (netoli Kìjevo), augęs Kùrske, apie 1055/1056 apsigyvenęs šalia Kìjevo, Bèrestove, ant kalvos prie Dniẽpro upės, Variãgų olų urve (dab. Pečiòrų láuros Tólimosios (Teodòzijaus) õlos), Antònijaus (Antãno) Pečioriẽčio († 1073) mokinys, vienas iš Kìjevo Pečiòrų vienuolyno kūrėjų ir statytojų, pastatydinęs Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo bažnyčią, jerovienuolis, 1060/1062 išrinktas igumenu, cenobìtinės vienuolystės Rusiõs ir Lietuvõs Didžiõsios Kunigaikštỹstės žemėse pradininkas, knỹgius, Kìjevo Pečiòrų vienuolyno bibliotekos įkūrėjas ir vadovas, stebukladaris, miręs ir palaidotas Bèrestove, viename Variãgų olų urve valdant Sviatoslãvui, Jaroslãvo sūnui, Voluĩnės (?-1054), Černìgovo (1054-1073) kunigaikščiui ir Kìjevo (1073-1076) didžiajam kunigaikščiui (Kìjevo Kunigaikštỹstė) († 1074)

Šventieji kankiniai: Mãmantas Cezarėjiẽtis, Kapadòkas, gimęs apie 259 Mažójoje Ãzijoje, Kapadòkijos Cezarė́joje, nuo jaunumės skelbęs Evangèliją, areštuotas, tardytas ir kankintas, gyvenęs atsiskyręs, laukinių gyvūnų apsuptyje, ant kalvos netoli Cezarė́jos, valdant Lùcijui Domìcijui Aurelijãnui (270-275), vėl suimtas, kalintas, kankintas, nužudytas gladiatorių kovos tridančiu (trišakė ietis) Kapadòkijos Cezarė́jos cirko arenoje († ~275), o taip pat Teodòtas (Cezarėjiẽtis) ir Rufinà (Cezarėjiẽtė), Mãmanto tėvai, gyvenę Paflagònijos (Mažóji Ãzija, tarp Bitìnijos ir Pònto) Gángruose (Germanikòpolyje), garsiai išpažinę tikėjimą, suimti ir išsiųsti į Kapadòkijos Cezarė́ją, kalinti, kankinti ir nužudyti Cezarė́joje († III a.) (galbūt valdant Pùblijui Licìnijui Valerijãnui (253–260)) (Ròmos Impèrija) († ~275; III a.)

Šventieji kankiniai 3618 Nikomèdijos (Nikomedė́jos) Kankìntinių, į Bitìnijos Nikomèdiją atvykusių iš Aleksándrijos, nukankintų Ròmos Impèriją valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284-305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui Herkùlijui (285-305; uzurp. 306-308, 310) (kitur – atvykusių iš Aleksándrijos po Pẽtro, Aleksándrijos vyskupo, mirties († 311), valdant Gãjui Galèrijui Valèrijui Maksimìnui Dãjai (305-311)) (Ròmos Impèrija) († 303/305; 311)

Šventasis kankinys Diomèdas Tarsìškis, iš Kilìkijos Társo, gydytojas, skelbęs Evangeliją, suimtas Bitìnijos Nikė́joje (Nikãjoje), miręs (nukirsdintas?) etapuojant į Bitìnijos Nikomèdiją (Nikomedė́ją) valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284-305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui Herkùlijui (285-305; uzurp. 306-308, 310) (Ròmos Impèrija) († 284/305)

Šventieji kankiniai Aitãlas (Aetãlas) Trãkas ir Amònas Trãkas, iš Trãkijos Adrianòpolio, skelbę Evangèliją ir atsisakę aukoti stabmeldžių dievams, nužudyti, o taip pat kiti, dėl tikėjimo nukentėję įvairiuose Ròmos Impèrijos kraštuose: Julijãnas, nužudytas, Filìpas, nukirsdintas, Eutichijãnas (Eutìchas, Eutìchijus), nukankintas, Hesìchijas, pakartas, Leonìdas, sudegintas, Filadel̃fas, nuskandintas, Menalìpas, sudegintas, ir Pantagãpė, nuskandinta (Ròmos Impèrija/ Rytų̃ Ròmos Impèrija) († III/VI)

Šventasis vyskupas Jõnas IV Pãsninkautojas, gimęs Konstantinòpolyje, neturtingų konstantinopoliẽčių šeimoje (todėl nesimokęs pradinėje mokykloje), asketas, praktikavęs griežtą pasninką, nuo 582 Konstantinòpolio patriarchas, pirmasis titulavęsis „Visuotiniu Konstantinòpolio patriarchu“, vadintas „dorybių indu“, parašęs laiškų ir homilijų (išliko homilijos „Apie atgailą“, „Apie išpažintį“, „Apie liturgiją“, „Apie netikrus pranašus ir mokytojus“, „Laiškas mergelei, pašventusiai save Dievui“), miręs Konstantinòpolyje Rytų̃ Ròmos Impèriją valdant (582-602) Flãvijui Maurìkijui Tibèrijui (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († 595)