rugpjūčio 18 d. pagal senąjį kalendorių
KETURIOLIKTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)
Švenčiáusiosios mū́sų Valdõvės Diẽvo Gimdýtojos ir̃ Visuomèt Mergẽlės Marìjos Užmigìmo ìškilmės póšventis
I prokimenas, t. 3 (Dievo Gimdytojos Užmigimo pošvenčio):
Mano siela šlovina Viešpatį, džiaugiasi mano dvasia Dievu, savo Gelbėtoju. (Lk 1, 46–47)
Nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę; štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos. (Lk 1, 48)
II prokimenas (dangaus Bekūnėms Galybėms – angelams), t. 4:
Lyg vėjus angelus visur siuntinėji, kaip ugnies liepsnos Tave jie lydi. (Ps 103, 4)
Tu, mano siela, Viešpatį šlovink! Viešpatie Dieve, koks esi didis! (Ps 103, 1a)
III. Aleliuja, t. 2 (Dievo Gimdytojos Užmigimo pošvenčio):
Viešpatie, pakilk į savo poilsio būstą, Tu, Viešpatie, ir Tavo galingoji Árka. (Ps 131 (132), 8)
Prisíekė Viešpats Dovydui ir neatšauks savojo pažado. (Ps 131 (132), 11a)
IV. Aleliuja, t. 5 (dangaus Bekūnėms Galybėms – angelams):
Šlovinkit Viešpatį visi angelai, šlovinkit Jį Jo visos Galybės! (Ps 148, 2)
Nes jis įsakė, ir visa buvo sutverta, tarė – ir jie atsirado. (Ps 148, 5)
Šventieji kankiniai Flòras ir Láuras, broliai, akmenskaldžiai, gyvenę ir darbavęsi prie Trãkijos Bòsporo, Bizántijuje, po kankinių Pròkulo ir Mãksimo († II a.) mirties išvykę į Ilìrijos kraštą, gyvenę Ulpijãnoje, skelbę Evangèliją, rūpinęsi vargšais, prisidėję statant stabmeldžių šventyklą, bet drauge su kitais krikščionimis išniekinę ją bei pagonių stabus, suimti Ulpijãnoje garsiai išpažinę tikėjimą, įmesti į šulinį ir užkasti (BHG 656) (Ròmos Impèrija) († II a.)
Šventieji kankiniai Her̃mis Romiẽtis, galbūt tas pats, kurį apaštalas Paũlius († 68) mini Laiškè Romiẽčiams (Rom 16, 14), Klemeñto (Tìto Flãvijaus) Aleksandriẽčio († ~217), Origeno († ~254), Euzèbijaus Pamfìlo Cezarėjiẽčio († ~339) manymu – ankstyvosios krikščionybės veikalo „Ganýtojas“ (I/II a.; kurį laiką pripažinto kanonine NT knyga) autorius, o taip pat Serapijònas Romiẽtis, Polijáinas Romiẽtis, garsiai išpažinę tikėjimą, atsisakę aukoti stabmeldžių dievams, nukankinti Lãcijaus Ròmoje (Ròmos Impèrija) († II a.)
Šventieji kankiniai: kankinys vyskupas Emilijãnas (Aimilijãnas) Trebijė́nas, gimęs ir gyvenęs Tìgro ir Eufrãto aukštupyje, Armė́nijoje, išvykęs į Ròmos Ùmbriją, skelbęs Evangèliją Ùmbrijos Spolècijuje, išrinktas Ùmbrijos Trèbijos vyskupu, o taip pat Dionìsijas Trebijė́nas ir Hermìpas Trebijė́nas, Emilijãno broliai, bei Hilarijònas Trebijė́nas, jų mokytojas, drauge Ùmbrijos Spolècijuje ir Trèbijoje skelbę Evangeliją, suimti garsiai išpažinę tikėjimą, teisti ir nukirsdinti šalia Trèbijos, Boãrijuje valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284-305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (286-305) (Ròmos Impèrija) († ~300/304)
Šventasis vyskupas Jõnas V Konstantinopoliẽtis, iš Konstantinòpolio, presbiteris, patriarchijos protekdìkas ir chartofilãksas, Konstantinòpolio Šventõsios Sòfijos katedros skevofilãksas, nuo 669 Konstantinòpolio patriarchas, miręs Rytų̃ Ròmos Impèriją valdant Konstantìnui IV (668-685) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († 674/675)
Šventasis vyskupas Jùrgis Konstantinopoliẽtis, iš Konstantinòpolio, presbiteris, Šventõsios Sòfijos katedros skevofilãksas, nuo 679 Konstantinòpolio patriarchas, sušaukęs Visúotinį Bažnýčios Susirinkìmą Konstantinòpolyje (680-681), nugalėjusį 672 dėl „monotelètiškosios krikščionybės srovės“ (teigusios, kad Jė́zus Krìstus turėjo dvilypę (ir Diẽvo, ir žmogaus) prigimtį, bet tik vieną (dieviškąją) valią) prasidėjusį skilimą tarp Rytų̃ ir Vakarų̃ krikščionių Bažnýčių, pasmerkusį monoteletìzmą ir monotelètų mokymą kaip erèziją, paskelbusį, kad Krìstuje yra dvi valios ir dvi prigimtys – dieviškoji bei žmogiškoji, kad jos neatskiriamos ir nesumaišytos, miręs valdant (685-695; 705-711) Justinijãnui II Nupjautanósiui (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († 686)
Šventasis vienuolis Makãrijus Kristofòras Konstantinopoliẽtis, kilęs iš Konstantinòpolio, kilmingos šeimos, iš Šveñtojo Jòno Teològo (Pelekètės) vienuolyno Bitìnijos Olìmpe netoli Prūsõs vienuolis ir igumenas, nukentėjęs „už ikonodùliją“ valdant Lẽonui V Armė́nui (813-820) ir Mýkolui Tráului (820-829), ištremtas į Propontìdės jūros Ofijū́sos salą, kur ir miręs (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († ~830/840)
Evangelija pagal Morkų
(Mk 4, 10-23)
Evangelija pagal Luką
(Lk 12, 2-12)
Apaštalo Pauliaus laiškas Korintiečiams
(2 Kor 12, 10-19)
Apaštalo Pauliaus laiškas Efeziečiams
(Ef 6, 10-17)
Juo dažniau vėjas išsiūruoja medį, tuo giliau jo šaknys įauga į žemę; juo daugiau sielvartų išmėgina širdį, tuo tvirčiau ji laikosi Dievo ir maldos.
Sìmonas Bekam̃pis Atoniẽtis, Atòno Kálno vienuolis atsiskyrėlis (g. 1948)
/Iš „Devynių žodžių“, 2011/
Švenčiausiosios Dievo Motinos Užmigimas
Rugpjūčio 28 dieną Stačiatikių Bažnyčia švenčia Švenčiausiosios mūsų Valdovės Dievo Gimdytojos ir visuomet…
Šventasis pranašas Michė́jas
Šventasis pranašas Michėjas – vienas iš dvylikos mažųjų Senojo Testamento pranašų, gyvenęs VIII a. prieš Kristų. Jis…
„Viešpats atsimainė tam, kad parodytų būsimą mūsų prigimties šlovę ir savo antrąjį atėjimą.“
Šventasis Jonas Auksaburnis
Viešpaties Atsimainymas –…
Pasinerkite į mūsų teminius skyrius, kur rasite kruopščiai atrinktus straipsnius apie įvairius Stačiatikių tikėjimo aspektus. Nesvarbu, ar domitės dvasiniu gyvenimu, teologija, ar bendruomenės veikla – kiekvienas ras sau aktualią informaciją.
Krikščionybė Stačiatikių Bažnyčia Naujasis Testamentas Senasis Testamentas Šventųjų gyvenimai Dvasinis gyvenimas Šeima ir vaikų auklėjimas Krikščionybė ir kitos religijosKviečiame apsilankyti mūsų bibliotekoje, kur rasite gausybę straipsnių, knygų ir kitų išteklių apie Stačiatikių tikėjimą, krikščioniškąją doktriną ir dvasinį gyvenimą. Čia galėsite gilinti savo žinias, atrasti šventųjų tėvų mokymus ir rasti atsakymus į daugelį dvasinių bei teologinių klausimų.
Maldos Šventųjų gyvenimai Knygos Vaizdo įrašai Garso įrašai Nuotraukų galerijos