Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DVIDEŠIMTANTRÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I prokimenas, t. 8 (apaštalui Lukui):
Per visą žemę eina jų žinios aidas, jų kalbesys – ligi kraštui pasaulio. (Ps 18 (19), 5)
Skelbia dangus Dievo šlovę, apie Jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja. (Ps 18 (19), 2)

I prokimenas, t. 8 (visiems šventiesiems):
Džiaukitės, kad Viešpatį turit, džiaukitės teisieji, šaukit iš džiaugsmo tyraširdžiai. (Ps 31 (32), 11)
Laimingas, kam neteisybės atleistos, kam Dievas uždengia kaltybes. (Ps 31 (32), 1)

III. Aleliuja, t. 1 (apaštalui Lukui):
Dangus garsina, Viešpatie, Tavo nuostabius darbus, Tavo ištikimybę – susirinkimas šventųjų. (Ps 88 (89), 6)
Dievas garbinamas šventojoj taryboj. (Ps 88 (89), 8)

IV. Aleliuja, t.4 (visiems šventiesiems):
Giesmėmis tave, Dieve, šlovinti dera Siono kalne; įžadai, tau duoti, bus ištesėti Jeruzalėj. (Ps 64 (65), 2)
Laimingas, ką Tu išrinkai ir patraukei, kas gyvena tavo kiemuos. (Ps 64 (65), 5)

Šventasis apaštalas kankinys Lùkas Apaštalas, Izogrãfas, Antijochiẽtis, gimęs Sìrijos Antijòchijoje (Antijochė́joje prie Orònto), ne žỹdų kilmės (Kol 4, 14; 2 Tim 4, 11; Fm 24), Ròmos pilietis, apaštalas iš 70-ies, evangelistas, gydytojas (Kol 4, 14 apaštalas Paũlius († ~67) jį vadino mylimuoju gydytoju), pirmasis izogrãfas (ikonų tapytojas), išgirdęs apie Jė́zų Krìstų iš Sìrijos atvykęs į Ròmos Palestìną, Jė́zaus pašauktas į 70-ies Apãštalų būrį ir drauge su kitais pasiųstas, „kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti“ (Lk 10, 1-3), apaštalo Paũliaus bendražygis, likęs Makedònijos Filìpuose, kol Paũlius ir jo kiti bendražygiai keliavo po Achãją, šiems vėl atvykus į Filìpus prisijungęs prie jų (Apd 20, 5–6), lydėjęs arba lankęs Paũlių misijose, buvęs greta jo, kai šis apie 62-63 gyveno Ròmoje, greičiausiai tada parašęs Evangèliją ir „Apãštalų darbų̃“ knygą, matęs Paũliaus mirtį, po Paũliaus mirties pamokslavęs Helãdės Achãjoje, Lìbijoje, Egiptè, nukryžiuotas Bojòtijos Tèbuose (vidurinė Graĩkija) (Ròmos Impèrija) († ~84)

Šventasis kankinys Marìnas Vyresnỹsis, Kilìkas, iš Mažósios Ãzijos, Kilìkijos, nužudytas Kilìkijos Anazárbe (Kijìnduose; vėliau – Justinòpolis) Kilìkijos Társo valdytojo įsakymu, valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284-305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (286-305) (Ròmos Impèrija) († ~301/303)

Šventasis vienuolis Julijãnas Per̃sas, Sãbas, Askètas, iš Mesopotãmijos, atsiskyrėlis, gyvenęs prie Eufrãto upės, Osroènės provincijoje, miręs valdant Flãvijui Valentijãnui II (375-392) (Ròmos Impèrija) († ~377/380)

Šventasis vienuolis Juõzapas Jõnas Volokìškis (Volokolamiškė́nas), iš dalinės Võloko prie Lámos (dab. Volokolámsko) Kunigaikštỹstės (Jãzvisčios vtv.), kilmingos šeimos (prosenelis – išeivis iš Lietuvõs Didžiõsios Kunigaikštỹstės), mokęsis Võloko Viẽšpaties Krỹžiaus Išáukštinimo vienuolyne, apie 1459 išvykęs į Bòrovską, kur įstojęs į Pafnùtijaus Borovskìškio († 1477) įkurtą Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos vienuolyną prie Ìstermos ir Protvõs upių santakos, Leũkijaus Volokìškio (Volokolamiškė́no) († 1492) bičiulis, po Pafnùtijaus Borovskìškio mirties paskirtas vienuolyno igumenu, apie 1479 daliniam Võloko prie Lámos kunigaikščiui (1462-1494) Borìsui Volokìškiui († 1494), Bazìlijaus Maskvìškio († 1425) ir Sòfijos Sinkletìkės Vytautáitės († 1453) anūkui, leidus ir parėmus, netoli Võloko prie Lámos įkūręs Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Užmigìmo vienuolyną, tapęs jo igumenu, parašęs ir įtvirtinęs itin giežtą regulą, kelių traktatų ir keliasdešimties laiškų autorius, miręs Võloką prie Lámos valdant Visõs Rusiõs Valdõvui ir Didžiajam kunigáikščiui (1505-1533) Bazìlijui Gabriẽliui III Jonáičiui († 1533) (Võloko prie Lámos Kunigaikštỹstė/ Maskvõs Didžióji Kunigaikštỹstė) († 1515). Palaikų atradimas (Rùsijos Federãcija) (2001)