Pradžia - Lietuvos Stačiatikiai

2026 m. spalio 29 d., Ketvirtadienis

spalio 16 d. pagal senąjį kalendorių

Dienos šventasis

DVIDEŠIMTANTRÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I prokimenas, t. 8 (apaštalams):
Per visą žemę eina jų žinios aidas, jų kalbesys – ligi kraštui pasaulio. (Ps 18 (19), 5)
Skelbia dangus Dievo šlovę, apie Jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja. (Ps 18 (19), 2)

II prokimenas, t.4 (kankiniui Longinui):
Šaunūs ištikimieji Viešpaties žmonės – būti su jais Jam didžiai malonu! (Ps 15 (16), 3)
Akyse nuolatos Viešpats man stovi, Jis mano dešinę remia, aš nedrebėsiu. (Ps 15 (16), 8)

II. Aleliuja, t. 1 (apaštalams):
Dangus garsina, Viešpatie, Tavo nuostabius darbus, Tavo ištikimybę – susirinkimas šventųjų. (Ps 88 (89), 6)
Dievas garbinamas šventojoj taryboj. (Ps 88 (89), 8)

III. Aleliuja, t. 4 (kankiniui Longinui):
Šaukias teisieji – juos Viešpats išgirsta, iš visų nelaimių juos gelbi. (Ps 33 (34), 18)
Daugel bėdų ištinka teisuolį, bet Viešpats iš visų jį išgelbsti. (Ps 33 (34), 20)

Šventasis kankinys Longìnas (Lònginas, Liònginas) Šim̃tininkas (Centuriònas), Ròmos pareigūnas, centùrijos (karinis ir politinis vienetas) vadas, dalyvavęs nukryžiuojant Jė́zų Krìstų, evangelijose ir Bažnýčios Tėvų̃ raštuose neminimas vardu („šimtininkas ir kiti su juo sergintys Jė́zų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Diẽvo Sūnùs!“ – Mt 27, 54, Mk 15, 39; Lk 23, 47; Greg. Nyss. Ep. 17), dažnai tapatinamas su Jõno Evangelijoje (Jn 19, 34) minimu romėnų kareiviu, nukryžiuotam Jė́zui Krìstui ietimi perdūrusiu šoną, kuris apòkriftinėje „Nikodèmo evangèlijoje“ (IV a.) pavadintas „šim̃tininku Longìnu“, viename iš seniausių gyvenimo aprašymų, priskiriamame Hesìchijui Jeruzaliẽčiui († 451; BHG, N 988; Hesych. Hieros. Hom. fest. 1980. Vol. 2. P. 817-844), Longìnas kilęs iš Mažósios Ãzijos, Kapadòkijos, Pòncijaus Pilòto († po 37), Judė́jos prefekto (26-36), įsakymu su savo kariais buvęs prie Viẽšpaties Krỹžiaus, regėjęs visa, kas dėjosi, labai išsigandęs, įtikėjęs, kad Jė́zus – Diẽvo Sūnùs, pasak vėlesnių legendų, surinkęs ir saugojęs Jė́zaus Krìstaus kraujo lašus, kaip teigia Tradicija, saugojęs Viẽšpaties kapą, buvęs Krìstaus Prisikėlìmo liudininku, atsisakęs (drauge su kitais kariais) melagingai liudyti, kad Jė́zaus Krìstaus kūną pavogę Jo mokiniai, apaštalų pakrikštytas, palikęs Judė́ją drauge su dviem savo kariais – Isáuru ir Dionìsijum (Afrodìzijum) – išvykęs į Kapadòkiją, tapęs krikščionybės skleidėju, vėliau – atsiskyrėliu (drauge su Isáuru ir Dionìsijum (Afrodìzijum)) tėvo ūkyje, Pilòto, papirkto žydų kunigų ir vyresniųjų, melagingai apskųstas imperatoriui, suimtas (kartu su Isáuru ir Dionìsijum), nuteistas mirti ir nukirsdintas Kapadòkijos Cezarė́joje, Ròmos Impèriją valdant Tibèrijui Jùlijui (Kláudijui Nerònui) Cèzariui Augùstui (14-37) ar Nerònui Kláudijui Cèzariui Augùstui Germãnikui (54-68) (Ròmos Impèrija) († ~37 ?; ~55/68 ?)

Šventieji kankiniai Leoñtijus, Domìcijus (Domècijus), Tereñcijus (Tereñtijus), Domnìnas, krikščionių persekiojimų Ròmos Impèrijoje metais suimti, nuteisti ir sudeginti (Ròmos Impèrija) († ?)

Šventasis vienuolis Lònginas (Longìnas) Pečioriẽtis, Darbinỹkas, Dùrininkas (Ostiãrijus), Klusnùsis, gyvenęs Kìjevo Žẽmėje, Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuolis, asketas, vienuolyno durininkas (ostiãrijus – žemiausi šventimai ir pareigybė), miręs Pečiòrų vienuolyne, palaidotas Pečiòrų vienuolyno Tolimõsiose Olosè (neminimas ankstyvuosiuose (iki XIII a. 5 deš.) šaltiniuose, pasakojančiuose apie Pečiòrų vienuolyną ir jo vienuolius, todėl galima manyti, kad gyvenęs laikais, kai Kijevas buvo (nuo XIV a. pradž. iki 1569) LDK sudėtyje) (Kìjevo Kunigaikštỹstė/ Lietuvõs Didžiõji Kunigaikštỹstė) († XIII/XV a.)

Šventoji ištikimoji Euprãksija (Eufrosìnija?), Pskòvo kunigaikštienė, Pòlocko ir Drùcko kunigaikščio Rògvolodo Bazìlijaus (1127-~1171) dukra, Daũmanto Timotė́jaus (Erdviláičio), Nalšiõs ir Pskòvo kunigaikščio (?-1299), teta, Šveñtojo Jòno Krìkštytojo (Pìrmtako) vienuolyno Pskòve prie Didžiõsios upės įkūrėja ir pirmoji igumenė (Pskòvo Kunigaikštỹstė/ Dìdžiojo Naũgardo Kunigaikštỹstė), apgaule atviliota į lotynų kalavijuočių užvaldytą Livòniją ir nužudyta Òdenpės pilyje, palaidota Pskòve (Teutònų òrdino Livònijos Krãštas/ Pskòvo Kunigaikštỹstė) († 1243)

Šventasis vienuolis Lònginas (Longìnas, Lòginas) Jerengìškis, gyvenęs Dìdžiojo Naũgardo žẽmėje, Viẽšpaties Atsimaĩnymo vienuolyno Baltósios jū́ros Solòvkų salyno Didžiõjoje Solòvkų saloje vienuolis, Atsimaĩnymo vienuolyno igumeno (1548-1566), būsimo vyskupo, Maskvõs ir̃ Visõs Rusiõs metropolito (1566-1568), Filìpo (Pilỹpo) Kolyčiòvo († 1569) mokinys, vienuolyno reikalais išplaukęs į Tvèrės Žẽmę, žuvęs (drauge su kitu vienuoliu, taip pat Filìpo Kolyčiòvo mokiniu Jonù) Šaltõsios (Baltõsios) jūros Dvinõs įlankoje, kūnas rastas Sasnòvkos upės žiočių pakrantėje, 120 varstų nuo Solòvkų Viẽšpaties Atsimaĩnymo vienuolyno, šalia Jereñgos gyvenvietės (Maskvõs Didžióji Kunigaikštỹstė) († XVI a.)

Dienos skaitiniai

Evangelija pagal Luką
(Lk 9, 7-11)

Evangelija pagal Matą
(Mt 27, 33-54)

Apaštalo Pauliaus laiškas Kolosiečiams
(Kol 4, 2-9)

Apaštalo Pauliaus laiškas Timotiejui
(2 Tim 2, 1-10)

Skaityti