Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

VIENOLIKTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

Šveñtojo Viẽšpaties Krỹžiaus Mẽdžio (Krỹžiaus) išnešimo ir pagerbimo prieššventis

I prokimenas (Apaštalams), t. 8:
Per visą žemę eina jų žinios aidas, jų kalbesys – ligi kraštui pasaulio. (Ps 18 (19), 5)
Skelbia dangus Dievo šlovę, apie Jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja. (Ps 18 (19), 2)

II prokimenas (Mikalojui iš Lìkijos Mìrų), t. 7:
Teisusis Viešpačiu džiaugias, linksta prie Jo ir glaudžias. (Ps 63 (64), 11)
Išgirsk mano balsą, kai Tau, Dieve, aš skundžiuos. (Ps 63 (64), 2

III. Aleliuja (Apaštalams), t.1:
Dangus, Viešpatie, pagarsins nuostabius Tavo darbus, Tavo ištikimybę — susirinkimas šventųjų. (Ps 88 (89), 6) 
Dievas garbinamas šventojoj taryboj. (Ps 88 (89), 8)

IV. Aleliuja, t. 2 (Mikalojui iš Lìkijos Mìrų):
Tavo kunigai teisumu teapsirėdo, tavo ištikimieji tešaukia iš džiaugsmo. (Ps 131 (132), 9)
Prisiekė Viešpats Dovydui ir neatšauks savojo pažado. (Ps 131 (132), 11a)

I prokimenas, t. 7:
Viešpaties akyse didžiai brangūs mirštantys Jojo šventieji. (Ps 115 (116B), 6) 
Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu, už visa gera, ką man padarė? (Ps 115 (116B), 3) 

II. Aleliuja, t. 4:
Pulkime kniūbsti prie Jo papėdės, ten, kur Jisai stovėjo. (Ps 131 (132), 7)
Viešpatie, pakilk į savo poilsio būstą, Tu, Viešpatie, ir Tavo galingoji Árka. (Ps 131 (132), 8)

Šventasis teisusis Juõzapas Arimatiẽtis, iš šiaurės Judė́jos miesto Arimatė́jos (Arimatãjos), Sinedriòno (Sanhedrìno), žydų reikalų aukščiausiosios tarybos, narys, slaptas Jė́zaus Krìstaus mokinys, paprašęs Ròmos Judė́jos provincijos valdytoją (26-36) Pòncijų Pilõtą († po 36), anot apokrifinės „Petro evangelijos“ (Evangelium Petri), savo draugo, leisti pasiimti mirusio Jėzaus kūną, kurį, nuėmęs nuo kryžiaus, ir – drauge su Nikodemu, taip pat buvusiu Sinedriòno nariu, fariziejumi, taip pat slaptu Jėzaus Kristaus mokiniu († po 50) – suvyniojęs į drobulę palaidojęs netoli nukryžiavimo vietos įrengtame kapo rūsyje, kur dar niekas nebuvo laidotas (Lk 23, 53), minimas visų keturių evangelijų siužetuose apie Jėzaus Kristaus kūno nuėmimą nuo kryžiaus ir palaidojimą (Mt 27, 5760, Mk 15, 43-46, Lk 23, 50-53, Jn 19, 38-42), miręs Ròmos Impèrijoje (gal Ròmos Bretãnijos provincijoje) (Ròmos Impèrija) († I a.)

Šventasis kankinys Fãbijus Semeofòras (Ženklãnešis, Vėliavnešỹs), Máuras, karys, tarnavęs Mauritãnijos Cezarė́joje, atsisakęs parade nešti vėliavą su imperatorių Diokletijãno ir Maksimijãno atvaizdais, suimtas ir įkalintas garsiai išpažinęs tikėjimą, nukirsdintas valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284-305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (28-305) (Ròmos Impèrija) († ~303/304)

Šventoji kankinė Julita Kapadòkė, Cezarėjiẽtė, iš Kapadòkijos Cezarė́jos, turtinga miestietė, netekusi nuosavybės, dėl tikėjimo pralaimėjusi teisme bylą, bet neišsižadėjusi Kristaus, apie kurią papasakojo Bazìlijus Didỹsis († 379/380) (Basilius Magnus, In martyrem Iulittam), nukentėjusi valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284-305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (285-305) (Ròmos Impèrija) († ~304/305)

Šventasis vyskupas Gèrmanas Autesijodoriẽtis, iš turtingos Ròmos gãlų šeimos, studijavęs Lãcijaus Ròmoje, 418 pašvęstas Gãlijos Autesijodòro (Autesijodùro) prie Ikáunos upės vyskupu, vienuolynų Gãlijoje kūrėjas, dalyvavęs 429 Gãlijos vyskupų Susisrinkime, 429 ir 445 lankęsis Bretãnijoje, prisidėjęs prie vienuolynų bretãnų (britãnų) krašte kūrimo, kovojęs su erezijomis, padėjęs nugalėti Bretãnijoje pelagianìzmą, neigusį gimtąją nuodėmę ir skelbusį, kad žmogus galįs išsigelbėti pats (dorovingumu, be Dievo malonės), miręs Vakarų̃ Ròmos Impèrijos sostinėje (402-476) Ravenoje Vakarų̃ Ròmos Impèriją valdant Flãvijui Placìdui Valentinijãnui (425-455) (Vakarų̃ Ròmos Impèrija) († ~448)

Šventasis teisusis Eudokìmas Kapadokiẽtis, iš Mažósios Ãzijos, Kapadòkijos, kilmingos šeimos, Kapadòkijos srities Armeniakòno (Charisijanòno) temos valdytojas, dievobaimingas ir teisingas žmogus, gyvenęs imperatoriaus Teofìlo (829-842) valdymo metais (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († IX a.)