lapkričio 5 d. pagal senąjį kalendorių
DVÌDEŠIMT PENKTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)
I prokimenas, t. 6 (Kristaus Kryžiui):
Gelbėk, Viešpatie, savo tautą ir paveldą savo laimink! (Ps 27 (28), 9)
Tavęspi, Viešpatie, šaukiuosi, Uola mano, nebūki man kurčias. (Ps 27 (28), 1)
II prokimenas, t. 1 (šventiesiems vyskupams):
Savo burna išmintį skelbsiu, išmastytą širdy protingumą. (Ps 48 (49), 4)
Visos tautos klausykit, ką pasakysiu! Išgirskite kurie tik pasauly gyvenat! (Ps 48 (49), 2)
III. Aleliuja, t. 8 (Kristaus Kryžiui):
Atsimink šitą savo bendriją, kurią įsigijai jau senovėj. (Ps 73 (74), 2)
Tu, Dieve, mano Valdovas nuo amžių, išgelbėjęs mus pasaulio viduryje. (Ps 73 (74), 12)
IV. Aleliuja, t. 2 (šventiesiems vyskupams):
Tavo kunigai teisumu teapsirėdo, Tavo ištikimieji tešaukia iš džiaugsmo. (Ps 131 (132), 9)
Čia kunigams aš išgelbėjimą teiksiu, čia dori žmonės džiūgaute džiūgaus. (Ps 131 (132), 1)
Šventasis vyskupas Tìchonas Bazìlijus (Vasìlijus) Belãvinas, išpažinėjas, Maskvõs ir Visõs Rusiõs patriarchas, gimęs 1865 Pskòvo gubernijoje, Toròpeco apskrities Klìno valsčiuje, kunigo Joãno (Jõno) Belãvino († 1894) šeimoje, baigęs pradinę Toròpeco dvasinę mokyklą, nuo 1878, mokęsis Pskòvo kunigų seminarijoje, 1884-1888 studijavęs Sánkt Peterbùrgo Dvãsinėje akademijoje, nuo 1888 Pskòvo kunigų seminarijoje dėstęs dogminę ir moralinę teologijas, 1891 Pskòve tapęs vienuoliu, gavęs jerodiakono, vėliau – jerovienuolio šventimus, 1892 paskirtas Chòlmo ir Kazãnės dvasinių seminarijų rektoriumi, 1897 įšventintas Liùblino vyskupu ir Chòlmo – Váršuvos vyskupijos vikaru, 1898 paskirtas Aleùtų salų ir Aliãskos vyskupu (rezidavęs JAV Sán Franciskè, Niujòrke), nuo 1905 Aleùtų salų ir Aliãskos arkivyskupas, įkūręs parapijų, atidaręs dvasinių seminarijų (Mineãpolyje ir Klìvlande), Pensilvãnijoje įsteigęs vienuolyną, Niujòrke pastatydinęs Šveñtojo Mikalõjaus Stebuklãdario bažnyčią, 1907 paskirtas Jaroslãvlio ir Rostòvo arkivyskupu, nuo 1914 Vìlniaus arkivyskupas, 1917 paskirtas Maskvõs ir Kolòmnos metropolitu, išrinktas Maskvõs ir Visõs Rusiõs patriarchu, skelbęs Bažnyčios apolitiškumo principą, dėl „antitarybinių poelgių“ 1922 areštuotas, skyrus namų areštą, apsigyvenęs Maskvõs Dòno Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos ikònos vienuolyne, miręs Maskvojè, palaidotas Maskvõs Dòno Diẽvo Mótinos ikònos vienuolyne (Rùsijos TS Federãcinė Respùblika) († 1925)
Šventasis vyskupas Jonà Naugardìškis, iš Dìdžiojo Naũgardo Žẽmės, vienuoliškuosius šventimus gavęs Òtnės Šveñtojo Mikalõjaus Stebuklãdario (ir Trijų̃ Šventų̃jų Hierárchų) netoli Dìdžiojo Naũgardo vienuolyne, paskirtas vienuolyno igumenu, 1484 – Dìdžiojo Naũgardo ir Pskòvo arkivyskupu, Didžiajame Naũgarde pastatęs Didžiojo Kankinio Demètrijus Tesalonikiẽčio, Ser̃gijaus Radonežiẽčio, Simeòno Priėmė́jo bažnyčias, Òtnėje –Trijų̃ Šventų̃jų Hierárchų, prisidėjęs Baltósios jū́ros Solòvkų salyno Didžiõjoje Solòvkų saloje kuriant Viẽšpaties Atsimaĩnymo vienuolyną, pakvietęs Pachòmijų Logotètą Ser̃bą († 1484) parašyti Naũgardo Žẽmės šventųjų gyvenimus, rūpinęsis ganomųjų dvasiniu ir materialiniu gerbuviu, steigęs prieglaudas našlaičiams ir našlėms, lankęsis Maskvõs Kunigaikštỹstėje, kad apgintų Naũgardą nuo Maskvõs pretenzijų ir įtikinęs Vladìmiro ir̃ Maskvõs didįjį kunigaikštį (1452-1505), Visõs Rusiõs valdovą (1462-1505) Jõną (Ivãną) III († 1505), Bazìlijaus sūnų, „romiomis akimis žiūrėti“ į Dìdžiojo Naũgardo Žẽmę, pakvietęs lietùvį stačiatikį, Lietuvõs didžiojo kunigaikščio (1345-1377) bei Vìtebsko kunigaikščio (1318-1345) Al̃girdo († 1377) proanūkį Mýkolą (Michaìlą) Olelkáitį († 1482), Olel̃kos Aleksándro († 1455) sūnų, Kopỹliaus (Kapỹliaus) (1443-1481) ir Slùcko (1455-1481) kunigaikštį, užimti Dìdžiojo Naũgardo valdovo sostą (Naũgardo
Didžióji Kunigaikštỹstė) († 1470)
Šventasis Apãštalas ìš 70-ies Patròbas, kurį apaštalas Paũlius († ~67) mini laiške Lãcijaus Ròmos krikščionims (Rom 16, 14), gali būti, atleistinis (libertìnas), užėmęs aukštą padėtį Ròmos krikščionių bendruomenėje, minimas seniausiame, priskiriamame Epifãnijui Penkiakal̃biui Konstantijiẽčiui († 403), apaštalų kataloge (V/VI a.), gyvenęs Kampãnijoje, pasak Pseudodorotė́jo Tiriẽčio († ~VIII/IX a.) (Pseudo-Dorotheos, Synopsis de vita et morte prophetarum, apostolorum et discipulorum domini), Kampãnijos Puteòlų vykupas (anot Ipolìto Romiẽčio (~235) – Kampãnijos Neãpolio vyskupas) (Ròmos Impèrija) († I a.)
Šventasis Apãštalas ìš 70-ies Her̃mas, kurį apaštalas Paũlius († ~67) mini laiške Lãcijaus Ròmos krikščionims (Rom 16, 14), galbūt gyvenęs Ròmos Trãkijos provincijoje, Filipòpolyje (Trimòntijuje), Filipòpolio vyskupas (painiojamas su Her̃miu Romiečiu, kuriam kartais priskiriamas ankstyvosios krikščionybės veikalas „Ganýtojas“ (I/II a.; kurį laiką pripažintas kanonine NT knyga)) (Ròmos Impèrija) († I a.)
Šventasis Apãštalas ìš 70-ies Lìnas, kilęs iš Ròmos Impèrijos, Etrùrijos srities, Volatèrų, mokęsis Lãcijaus Ròmoje, minimas apaštalo Paũliaus († ~64/67) antrame laiške iš Lãcijaus Ròmos kalėjimo Timotiẽjui (2 Tim 4, 21), vyskupo šventimus gavęs iš apaštalo Pẽtro († ~67) ar Paũliaus, Irenė́jaus Lugdūnìškio († ~202) ir Eusèbijaus Cezarėjiẽčio († 339) teigimu – po apaštalo Pẽtro mirties apaštalų paskirtas Lãcijaus Ròmos vyskupu, Ròmos krikščionims vadovavęs 12 metų (Eusebius, Historia ecclesiastica, III 2), iki mirties antraisiais Tìto Flãvijaus Vespasijãno Jaunèsniojo (79-81) valdymo metais („Libèrijaus katalògų“ ir „Liber Pontificalis“ bei Jerònimo Sofrònijaus Stridoniẽčio († ~419/420) teigimu, Ròmos vyskupu buvęs 67-78, valdant Nerònui Kláudijui Cèzariui Augùstui Germãnikui (54-68)), kaip teigiama IV amžiaus (iki 380) „Apãštalinėse konstitùcijose“ (Constitutiones apostolicae, VII 46) – apaštalas ìš 70-ies Lìnas, apaštalo Paũliaus paskirtas pirmuoju Lãcijaus Ròmos vyskupu, – Kláudijos, minimos antrame liške Timotiẽjui (2 Tim 4, 21), sūnus (pagal kitus – brolis ar vyras), kuri kartais tapatinama su šventąja Kláudija Romietè († ~110); nužudytas Lãcijaus Ròmoje (Ròmos Impèrija) († ~78/80)
Šventasis Apãštalas ìš 70-ies Gãjus (Kãjus), pakrikštytas (drauge su Krispù († I a.)) apaštalo Paũliaus († ~67) (1 Kor 1, 14), jo mokinys, apie kurį Paũlius, apsistojęs Peloponèso Korìnte, Gãjaus namuose, rašo laiške Lãcijaus Ròmos krikščionims, vadindamas jį savo ir „visos bendruomenės“ šeimininku (Rom 16, 23), paskirtas vyskupu, išsiųstas į Mãžają Ãziją, Efèsą, tapęs antruoju Efèso vyskupu (pasak Origèno Aleksandriẽčio († ~254) – Makedònijos Tesalonìkų (Tesalonìkės) vyskupu) (Ròmos Impèrija) († ~78/80)
Šventasis Apãštalas ìš 70-ies Filològas, Bažnỹčios Tradìcijos laikomas apaštalo Paũliaus († ~67) mokiniu, kaip teigia Pseudodorotė́jas Tiriẽtis († ~VIII/IX a.) (Pseudo-Dorotheos, Synopsis de vita et morte prophetarum, apostolorum et discipulorum domini) ir Epifãnijus Penkiakal̃bis Konstantijiẽtis († 403) apaštalų kataloge (V/VI a.), apaštalo Andriẽjaus (Andrė̃jaus) Pirmà Pàšauktojo († ~60/70) palydovas, Andriẽjaus paskirtas Ròmos Paflagònijos, Sinòpės prie Pònto vyskupu (Ròmos Impèrija) († I a.)
Evangelija pagal Luką
(Lk 11, 42-46)
Evangelija pagal Joną
(Jn 10, 9-16)
Apaštalo Pauliaus laiškas Tesalonikiečiams
(2 Tes 2, 1-12)
Apaštalo Pauliaus laiškas Hebrajams
(Hbr 7, 26-28; 8, 1-2)
Buvo žmogus turtingas, tapo staiga elgeta – sunku, bet galima ištaisyti; buvo sveikas, pasidarė ligotas – ir tai atitaisoma, nesgi su beturčiu ir ligoniu yra Kristus. O tikėjimo praradimas – didelė nelaimė. Baisi ji todėl, kad nelieka žmogui jokios atramos...
Barsanùfijus Plichankòvas Optiẽtis, schiarchimandritas, dvasinis rašytojas, senolis iš Óptos Dievo Motinos Įvesdinimo į̃ Šventyklą vienuolyno († 1913)
Jõnas Michaìlas (Mýkolas) Maksimòvičius – Kìnijos ir̃ Šanchãjaus arkivýskupas (1946-1963), Vakarų̃ Amèrikos ir Sán Francìsko…
Metropolitas Inokeñtijus (Inoceñtas) Benjamìnovas (gr. Ιννοκέντιος Βενιαμίνωφ, lot. Innocentius Veniaminov, rus Иннокентий Вениаминов) – pirmasis…
Šventasis pranašas Jònas Krìkštytojas, Viẽšpaties Pìrmtakas ir̃ Krìkštytojas yra paskutinis Senojo Testamento pranašas ir pirmasis Naujojo…
Pasinerkite į mūsų teminius skyrius, kur rasite kruopščiai atrinktus straipsnius apie įvairius Stačiatikių tikėjimo aspektus. Nesvarbu, ar domitės dvasiniu gyvenimu, teologija, ar bendruomenės veikla – kiekvienas ras sau aktualią informaciją.
Krikščionybė Stačiatikių Bažnyčia Naujasis Testamentas Senasis Testamentas Šventųjų gyvenimai Dvasinis gyvenimas Šeima ir vaikų auklėjimas Krikščionybė ir kitos religijosKviečiame apsilankyti mūsų bibliotekoje, kur rasite gausybę straipsnių, knygų ir kitų išteklių apie Stačiatikių tikėjimą, krikščioniškąją doktriną ir dvasinį gyvenimą. Čia galėsite gilinti savo žinias, atrasti šventųjų tėvų mokymus ir rasti atsakymus į daugelį dvasinių bei teologinių klausimų.
Maldos Šventųjų gyvenimai Knygos Vaizdo įrašai Garso įrašai Nuotraukų galerijos