Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DVIDEŠIMTPIRMÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I prokimenas, t. 7 (Ambraziejui Optiečiui):
Viešpaties akyse didžiai brangūs mirštantys Jojo šventieji. (Ps 115 (116B), 6) 
Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu, už visa gera, ką man padarė? (Ps 115 (116B), 3)

II. Aleliuja, t. 4 (Ambraziejui Optiečiui):
Laimingas, kas Viešpaties bijo, kas Jo įsakymus vykdo. (Ps 111 (112), 1)
Jo ainiai bus žemėj galingi. (Ps 111 (112), 2)

Šventasis vienuolis Ambròzijus (Ambraziẽjus) Aleksándras Grenkòvas Optiẽtis, senolis (Fiòdoro Dostojèvskio († 1881) romano „Bróliai Karamãzovai“ personažo senolio Zòsimo prototipas), gimęs 1812 Tambòvo gubernijoje, Didžiósios Lipovìcos kaime, bažnyčios patarnautojo šeimoje, mokęsis keturklasėje dvasinėje mokykloje, 1830 įstojęs į Tambòvo Dvãsinę seminariją, kurią 1836 baigęs dirbęs mokytoju, dėstęs graĩkų kalbą, 1839 priimtas į Óptos Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Įvẽsdinimo į̃ Šventỹklą (Paaukójimo) prie Žìzdros upės (Kalùgos guber̃nija) vienuolyną, nuo 1841 jeroschivienuolio Makãrijaus Ivanòvo Optiẽčio († 1860) mokinys, nuo 1845 jerovienuolis, nuo 1848 jeroschivienuolis, nuodėmklausys ir iškilus krikščioniško gyvenimo mokytojas, 1884 palaiminęs Sòfiją Bolòtovą Šamordinìškę († 1888) Kalùgos guber̃nijoje, netoli Óptos vienuolyno, prie Šãmordino kaimo, kurti Kazãnės Diẽvo Mótinos vienuolyną, miręs ir palaidotas Šãmordino Kazãnės Diẽvo Mótinos vienuolyne valdant Nikolãjui (Mikalõjui) II, Visõs Rùsijos Imperãtoriui ir Patvaldžiui, taip pat Lénkijos karaliui, Súomijos didžiajam kunigaikščiui, Lietuvõs, Voluĩnės ir Podòlės didžiajam kunigaikščiui, Žemaitìjos kunigaikščiui ir Pòlocko, Vìtebsko ir Mstislãvo didžiajam kunigaikščiui (1896-1917) († 1918) (Rùsijos Impèrija) († 1891) 

Šventieji kankiniai Eulámpijus Nikomediẽtis ir Eulámpija Nikomediẽtė, jo sesuo, bitìnai, iš Bitìnijos Nikomèdijos (Nikomedė́jos), krikščionys, imperatorių Gãjaus Aurèlijaus Valèrijaus Diokletijãno (284-305) ir Márko Aurèlijaus Valèrijaus Maksimijãno (285-305; uzurp. 306—308, 310) pradėtų persekiojimų metais dėl tikėjimo slėpęsi kalnuose, suimti Nikomèdijoje, garsiai išpažinę esą krikščionys, atsisakę aukoti stabmeldžių dievams, kankinti ir nužudyti Nikomèdijoje, o taip pat 200 kitų bitìnų, irgi dėl tikėjimo suimtų ir nukirsdintų Nikomèdijoje valdant Diokletijãnui ir Maksimijãnui ar Gãjui Valèrijui Galèrijui Maksimìnui Dãjai (305-311) (Ròmos Impèrija) († ~303/311) 

Šventasis kankinys Teotèknas Antijochiẽtis, iš Sìrijos Antijòchijos (Antijochė́jos prie Orònto), karininkas, atsisakęs paklusti imperatoriaus Márko Aurèlijaus Valèrijaus Maksimijãno (285-305; uzurp. 306—308, 310) įsakymui paaukoti stabmeldžių dievams, suimtas, kankintas, paskandintas jūroje imperatorių Gãjaus Aurèlijaus Valèrijaus Diokletijãno (284-305) ir Márko Aurèlijaus Valèrijaus Maksimijãno (285-305; uzurp. 306—308, 310) pradėtų persekiojimų metais (Ròmos Impèrija) († ~305/311) 

Šventasis vienuolis Basijãnas Konstantinopoliẽtis, iš rytinės Sìrijos provincijos dalies, vienuolis, pamokslautojas – katechetas, išvykęs į Trãkiją, gyvenęs trãkų mieste prie Bòsporo, Konstantinòpolyje, buvęs vieno sostinės vienuolyno igumenu, miręs ir palaidotas Konstantinòpolyje, Rytų̃ Ròmos imperiją valdant Flãvijui Marcijãnui (450-457) ar Lẽonui Flãvijui Valèrijui Trãkui (457-474) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († ~458)

Šventasis vyskupas Amfilòchijus Voluinė́nas iš Volùinės Vladìmiro (Pečioriẽtis), manoma, gyvenęs Kìjevo Žẽmėje, Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuolis, 1105 suteikus vyskupo šventimus paskirtas Vladìmiro Volùinės vyskupu, daug pasidarbavęs šviečiant ir krikštijant Vladimiro Volùinės Kunigaikštỹstės (centras – Volùinės Vladìmiras) pagonis, kuriant bažnyčių tinklą, kuriam vyskupaujant Volùinės Žẽmėje pradėti statyti akmens mūro kulto pastatai, tarp kurių – Šveñtojo Jòno Pìrmtako (Krìkštytojo) bažnyčia Peremi̇̀slyje (Vladìmiro Volùinės Kunigaikštỹstė), apie 1122 sugrįžęs Kìjevo Žemę, miręs Kìjevo Pečiòrų vienuolyne, palaidotas Pečiòrų vienuolyno Tolimõsiose Olosè (Kìjevo Rusiõs Kunigaikštỹstė/ Volùinės Vladìmiro Kunigaikštỹstė) († 1122)