Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DVIDEŠIMTANTRÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I prokimenas, t. 4 (Viešpaties Kryžiui):
Aukštinkit mūsų Dievą, kniubkite prieš Jo sosto pakojį, nes Jis yra šventas! (Ps 98 (99), 5)
Viešpats yra Valdovas, tesibaimina tautos! (Ps 98 (99), 1a)

II. Aleliuja, t. 1 (Viešpaties Kryžiui):
Atsimink šitą savo bendriją, kurią įsigijai jau senovėj. (Ps 73 (74), 2)
Tu, Dieve, mano Valdovas nuo amžių, išgelbėjęs mus pasaulio viduryje. (Ps 73 (74), 12)

Šventasis kankinys vyskupas Lukijãnas (Lucijãnas) Antijochiẽtis, iš Sìrijos, vakarinio Eufrãto kranto, Komagė́nės Samosãtų, anksti likęs našlaičiu išdalinęs turėtą turtą išvykęs į Mesopotãmijos Edèsą, mokęsis išpažinėjo Makãrijaus († III a.) mokykloje, skelbęs Evangèliją, paskirtas presbiteriu, nuvykęs į Sìrijos Antijòchiją (Antijochė́ją prie Orònto) studijavęs, Aleksándro Aleksandriẽčio († 326) teigimu, pas Antijòchijos vyskupą (269 už ereziją pasmerktą) Paũlių Samosatiẽtį († 275), vienas iš Antijòchijos teologijos mokyklos įkūrėjų, vienas iš pirmų Šveñtojo Rãšto redaktorių, ištaisęs Septuagìntos (ST vertimas iš ikimasorètinio teksto į senąją graĩkų k.) perrašinėtojų klaidas (vad. „Lukijãno receñzija (redãkcija)“), Jerònimo Sofrònijaus Stridoniẽčio († ~419/420) teigimu, parašęs veikalą „Apiẽ tikė́jimą“, pasak Euzèbijaus Pamfìlo Cezarėjiẽčio († ~339), imperatorių Gãjaus Aurèlijaus Valèrijaus Diokletijãno (284-305) ir Márko Aurèlijaus Valèrijaus Maksimijãno (285-305; uzurp. 306-308, 310) pradėtų persekiojimų metais suimtas, „nepriekaištingos reputacijos ir valingas žmogus, gerai išmanantis teologiją, Antijòchijos diocėjos presbiteris, buvo nugabentas į Nikomèdiją, kur tuo metu buvo sustojęs imperatorius [Maksimijãnas]. Valdovo akivaizdoje jis gynė doktriną, kurios laikėsi, už tai buvo įmestas į kalėjimą“ (Eusebius, Historia ecclesiastica, IX, 3), kur 9 metus kalintas ir nužudytas, palaidotas Bitìnijos Drepãnuose (vėliau Elenòpolis) (Ròmos Impèrija) († 312)

Šventieji kankiniai Sarbèlas (Sarbèlijus, Tatuèlis) Edesiẽtis, iš Mesopotãmijos, Mesopotãmijos Edèsos stabmeldžių žynys, ir Tibė́ja (Barbė́ja, Bebė́ja, Bebaė́ja) Edesiẽtė, jo sesuo, apšviesti ir įtikėję į Jė́zų Krìstų, suimti, kankinti ir nužudyti Mesopotãmijos Edèsoje valdant Márkui Ùlpijui Trajãnui (98–117) (Ròmos Impèrija) († 101/112)

Šventasis vyskupas Sabìnas Kataniẽtis (Sikiliẽtis), Stebukladarỹs, Sikìlijos Katãnės vyskupas, išėjęs į dykumą, aiškiaregis ir stebukladaris, minimas Lẽono Kataniẽčio († VIII a.) gyvenimo aprašyme kaip jo pirmtakas (VII-VIII a.; Vita Leonis (BHG, N 981b, Cap. 5)) († VIII a.)

Šventasis vienuolis Eutìmijus Nìketas Tesalonikiẽtis, Naujasis, iš Mažósios Ãzijos, Galãtijos Ankìros, apie 841 palikęs šeimą išvykęs Bitìniją, apsigyvenęs ant Bitìnijos Olìmpo kalno, tapęs vienuoliu, apie 858/859 išvykęs į Chalkidìkės Ãto (Atòno) kalną, jerovienuolis, po 863 gyvenęs kaip stilitas netoli Makedònijos Tesalonìkų, apie 867 įšventintas kunigu, trumpam apsigyvenęs Egė́jo jūros Naujõjoje (Halonèsaso) saloje, apie 870 Chalkidìkės Peristèroje (į rytus nuo Tesalonìkų) įkūręs Šveñtojo Apãštalo Andriẽjaus vyrų vienuolyną, vėliau (netoliese) – ir moterų, kuriems vadovavęs 14 metų, 898 atvykęs į Hijèros sąlą netoli Atòno, kur netrukus miręs (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († 889)

Šventasis vienuolis Lukijãnas Pečioriẽtis, gyvenęs Kìjevo Žẽmėje, tapęs Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuoliu, asketas, presbiteris, miręs Pečiòrų vienuolyne, galbūt Mongòlijos imperijos vakarinės dalies valdovo, mongòlų-totõrių chãno (1227-1255) Bãtijaus kariuomenei 1240 įsiveržus į Kìjevą, palaidotas Pečiòrų vienuolyno Tolimõsiose Olosè (Kìjevo Kunigaikštỹstė) († 1240)

Šventasis vyskupas Jõnas (Joãnas) Suzdalìškis, iš Sùzdalės Kunigaikštystės, vienuoliu tapęs Sùzdalėje, Sùzdalės (1332-1341) ir Žemutìnio Naũgardo (1341-1355) didžiajam kunigaikščiui Konstantìnui Suzdalìškiui († 1355) paprašius, 1350 Žemutìniame Naũgarde suteikus vyskupo šventimus, paskirtas Sùzdalės, Briánsko ir Tarùsos vyskupu, vėliau – Bogoliùbo (Bogoliùbovo) Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Gimìmo vienuolyno schivienuolis, kur ir mirė valdant Borìsui Suzdalìškiui, Konstantìno sūnui, Sùzdalės ir Žemutìnio Naũgardo kunigaikščiui (1365-1394) (Žemutìnio Naũgardo – Sùzdalės Kunigaikštỹstė) († 1373)