Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

PENKIÓLIKTOJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I prokimenas, t. 8 (apaštalui Baltramiejui):
Per visą žemę eina jų žinios aidas, jų kalbesys – ligi kraštui pasaulio. (Ps 18 (19), 5)
Skelbia dangus Dievo šlovę, apie Jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja. (Ps 18 (19), 2)

II prokimenas, t. 4 (dangaus Bekūnėms Galybėms – angelams):
Lyg vėjus angelus visur siuntinėji, kaip ugnies liepsnos Tave jie lydi. (Ps 103, 4)
Tu, mano siela, Viešpatį šlovink! Viešpatie Dieve, koks esi didis! (Ps 103, 1a)

III. Aleliuja, t. 1 (apaštalui Baltramiejui):
Dangus garsina, Viešpatie, Tavo nuostabius darbus, Tavo ištikimybę – susirinkimas šventųjų. (Ps 88 (89), 6)
Dievas garbinamas šventojoj taryboj. (Ps 88 (89), 8)

IV. Aleliuja, t. 5 (dangaus Bekūnėms Galybėms – angelams):
Šlovinkit Viešpatį visi angelai, šlovinkit Jį Jo visos Galybės! (Ps 148, 2)
Nes jis įsakė, ir visa buvo sutverta, tarė – ir jie atsirado. (Ps 148, 5)

Šventasis apaštalas Baltramiẽjus (Natanaẽlis), gimęs Galilė́jos Kãnoje, netoli Nazarèto (Jn 21, 2), vienas iš pirmų Jė́zaus Krìstaus mokinių, minimas apaštalų sąrašuose evangelijose pagal Mãtą (Mt 10, 3), Mõrkų (Mk 3, 18), Lùką (Lk 6, 14) ir Apãštalų Darbuosè (Apd 1, 13), su kurio vardu susiję net 6 apokrìfai (2 apokrifìnės evangèlijos, 2 apokrìfiniai darbų aprašymai, „Kankinỹstė“, „Apokalìpsė“), tapatinamas su Jõno Evangèlijoje aprašomu Natanaeliù (Jn 1, 45-50), kurį Jė́zus Krìstus pamatė po figmedžiu, arba Sìmonu Uoliúoju (Zelotù), pagal ,,Apãštalo Andriẽjaus kankinỹstę“ (gr. ir sir. VI a., arm. VII a., arab. VII/VIII a.), misionieriavęs prie Juodõsios jūros, Pártijoje ir Didžiójoje Armė́nijoje, kur sutikęs apaštalą Jùdą Tãdą († 40/69), skelbusį Evangèliją Mesopotãmijoje, pasak Eusèbijaus Cezarėjiẽčio († 339), apaštalaudamas Ìndijoje vietos krikščionims parašęs evangèliją žydų kalba, kurią vėliau suradęs presbiteris iš Helãdės Ãtikos Atė́nų Pantènas Filosòfas († ~200/202) (Eusebius, Historia ecclesiastica, V, 10), galbūt nukryžiuotas Didžiósios Armė́nijos Albanòpolyje (Ròmos Impèrija?/ Hátros Kunigaikštỹstė?/ Pártijos Karalỹstė?/ Armė́nijos Karalỹstė?) († I a.) Palaikų perkėlimas iš Mesopotãmijos Anastazijùpolio (Dárato), kur jie saugoti nuo 507, į Lipãros salą (šiaurės rytuose nuo Sikìlijos) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († 580)

Šventasis apaštalas iš 70-ies Tìtas Kretiẽtis, iš Vidùržemio jūros Ròmos Krètos salos, atvykęs į Ròmos Palestìną susipažinęs su Jė́zaus Krìstaus mokiniais, apãštalo Paũliaus († 67) pakrikštytas tapęs jo artimiausiu mokiniu ir palydovu apaštališkose kelionėse, priimtas į 70-ies Apãštalų būrį ir paskirtas Krètos vyskupu, kuriam iš įkalinimo vietos Paũlius parašė vėliau į Naũjojo Testameñto kanoną įtrauktą laišką („Láiškas Tìtui“), po mokytojo mirties grįžęs į Krètą, gyvenęs ir darbavęsis Krètos Gortìnėje, miręs Krètos saloje sulaukęs 94 metų amžiaus (Ròmos Impèrija) († I a.)

Šventasis Genèzijus Mìmas, Romiẽtis, Lãcijaus Ròmos teatro trupės aktorius, fárso, kurio scenoje rodytas krikščioniškas krikštas, metu apšviestas ir įtikėjęs į Jė́zų Krìstų, garsiais išpažinęs tikėjimą, Gãjaus Aurèlijaus Valèrijaus Diokletijãno (284-305) įsakymu suimtas, kankintas ir nukirsdintas Lãcijaus Ròmoje, Impèriją valdant Diokletijãnui ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (285-305; uzurp. 306-308, 310) (Ròmos Impèrija) († 286/303)

Šventasis vyskupas Bársis Edesiẽtis, vyskupavęs Mesopotãmijoje, Ròmos Kãrėse, vėliau – Edèsoje, aktyvus polemininių ginčų su arijõnais ir kovos su arijonizmù, neigusiu Trejybės dogmą, Krìstaus dieviškumą, dalyvis, pasak Bažnýčios Mókytojo vyskupo Teodorèto Kiriẽčio († 458), buvęs garsus ne tik Edèsoje, „bet ir Finìkijoje, ir Egiptè, ir Tebaìdėje, nes skleisdamas savo dorybių žiburio šviesą apkeliavo visas tas sritis“ (Theodoretus, Historia ecclesiastica, IV. 16), todėl 373 Flãvijaus Jùlijaus Valeñto (364-378) ištremtas į Vidùržemio jūros Finìkijos Arãdo salą, vėliau – į Vidurìniojo Egìpto Oksirìncho, galiausiai – į Impèrijos pakraščio Tė́jos miestą, tremties metais susirašinėjęs su vyskupu Bazìlijum Didžiúoju († 379/380), miręs Mažójoje Ãzijoje, Kapadòkijoje valdant Flãvijui Jùlijui Valeñtui (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († 378)

Šventasis išpažinėjas vyskupas Eulògijus Edesiẽtis, presbiteris iš Mesopotãmijos, Ròmos Edèsos, 373 Flãvijaus Jùlijaus Valeñto (364-378) ištremtas į Trãkijos sritį, po Valeñto mirties ir į sostą atsisėdus Flãvijui Teodòsijui (379-395) sugrįžęs į Mesopotãmijos Edèsą, 379 paskirtas Edèsos vyskupu, 379 dalyvavęs Sìrijos Antijòchijos Susirinkimè, kuriame pasirašyti laiškai iš Ròmos prieš arijonìzmą ir apolinarìzmą, miręs Mesopotãmijos Edèsoje (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († IV a.)

Šventasis išpažinėjas vyskupas Protogènas Kãris, presbiteris iš Mesopotãmijos, Ròmos Edèsos, 373 Flãvijaus Jùlijaus Valeñto (364-378) ištremtas į Trãkijos sritį, po Valeñto mirties ir į sostą atsisėdus Flãvijui Teodòsijui (379-395) 379 sugrįžęs į Mesopotãmiją, paskirtas Mesopotãmijos Kãrių vyskupu, miręs Ròmos Kãrėse (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († IV a.) 

Šventasis vyskupas Mènas (Mìnas) Konstantinopoliẽtis, vienuolio Sampsòno Svetìngojo (Filoksèno) († ~530) pakeleivingų namų prievaizdas, smerkęs monofizìtus, 451 Chalkedòno Susirinkìmo nutarimų nepriimančius krikščionis, be imperatoriaus Flãvijaus Sabãtijaus Justinijãno (527-565) sutikimo 536 Konstantinòpolyje besilankančio Romos vyskupo Agapìto († 536) konsekruotas Konstantinòpolio patriarchu, 536 sušaukęs Susirinkìmą, suspendavusį Konstantinòpolio patriarchą (535-536) Antìmą († po 560), vadovavęs Konstantinòpolio patriarcho katedrai įtampos tarp Rytų ir Vakarų krikščionių Bažnýčių metais, miręs Konstantinòpolyje (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († 552) 

Visų̃ Šventų̃jų, Maskvõs Žẽmėje suspìndusių, Susirinkìmas (XII-XX a.)