Pradžia - Lietuvos Stačiatikiai

2026 m. birželio 11 d., Ketvirtadienis

gegužės 29 d. pagal senąjį kalendorių

Dienos šventasis

ANTRÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKOSTĖS)
Apãštalų (Pẽtro ir̃ Paũliaus) pãsninkas

I. Prokimenas, t. 3 (Liturgija):
Per visą žemę eina jų žinios aidas, jų kalbesys – ligi kraštui pasaulio. (Ps 18 (19), 5)
Skelbia dangus Dievo šlovę, apie Jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja. (Ps 18 (19), 2)

II. Aleliuja, t. 1:
Dangus garsina, Viešpatie, Tavo nuostabius darbus, Tavo ištikimybę – susirinkimas šventųjų. (Ps 88 (89), 6)
Dievas garbinamas šventojoj taryboj. (Ps 88 (89), 8)

Šventasis vyskupas išpažinėjas Lùkas Valentìnas Vòino Jesenèckis (Krymiẽtis), arkivyskupas, gydytojas chirurgas, mokslininkas, religinis rašytojas; kanonizuotas 2000; mokęsis1898 Kìjevo universiteto medicinos fakultete, kurį baigęs įsidarbinęs Kìjevo Raudónojo Krỹžiaus ligoninėje, nuo 1904 kaip karo gydytojas dalyvavęs Rùsijos – Japònijos kare, vedęs (sulaukęs 3 sunų ir dukteris), vėliau dirbęs gydytoju, chirurgu, buvęs skubiosios chirurgijos ir topografinės anatomijos katedros vadovas, profesorius (nuo 1920), 1921 gavęs diakono, o netrukus – kunigystės šventimus, 1923 davęs vienuoliškuosius įžadus (žmona mirė 1919), pašvęstas arkivyskupu, keliskart kalintas ir tremtas (1923–1926, 1930–1933, 1937–1943), 1942 paskirtas Krasnojársko ir Mičiùrinsko, 1944 – Tambòvo ir Mičiùrinsko, 1946 – Simferòpolio ir Krýmo arkivyskupu, per 38 tarnystės metus perskaitęs apie 1250 homilijų ir pamokslų (750 užrašyta); mokslinio ir teologinio veikalo „Dvasia, siela ir kūnas“ autorius (1945–1947); medicinos mokslų daktaras (1915, teologijos mokslų daktaras (1959); miręs ir palaidotas Krýmo Simferòpolyje, greta Simferòpolio Visų̃ Šventų̃jų bažnyčios († 1961)

Šveñtojo ir̃ Gývinčio Viẽšpaties Krỹžiaus apsireiškìmas ir̃ jõ atradìmas Sachtõs pelkỹne priẽ Dìdžiojo Rostòvo, nutikęs Konstantìno Miẽsto žlugimo išvakarėse (1453), Maskvõs kunigaikštystę valdant Maskvõs didžiajam kunigaikščiui Bazìlijui (Vasìlijui), Dimìtrijaus sūnui, Maskvìškiui (1371-1389-† 1425) ir Sòfijai Sinkletìkei Vytautáitei († 1453) [saugomas Godènovo Šveñtojo Mikalõjaus Stebuklãdario Pelkỹnėje vienuolyne; jo tiksli kopija yra Lietuvojè, Vìlniaus Skaisčiáusios Diẽvo Mótinos Ėmìmo į̃ Dañgų stačiatikių katedroje] (Rostòvo Kunigaikštỹstė/ Maskvõs Didžióji Kunigaikštỹstė) (~1423)

Šventasis kankinys Kirilas Cezarėjiẽtis, iš Kapadòkijos Cezarė́jos, nukirsdintas Kapadòkijos Cezarė́joje valdant Dècijui Trajãnui (249-251) (Ròmos Impèrija) († ~251)

Šventieji kankiniai Karèlas Cezarėjiẽtis, paauglys vaikelis, Primòlas Cezarėjiẽtis, Finòdas Cezarėjiẽtis, Venùstas Cezarėjiẽtis, Gisinas Cezarėjiẽtis, Aleksándras Cezarėjiẽtis, Tredèncijus Cezarėjiẽtis ir Jokùndas Cezarėjiẽtis, nužudyti Kapadòkijos Cezarė́joje valdant Valerijãnui (253–260) (Ròmos Impèrija) († ~253/259)

Šventasis kankinys Òlbijanas (Albijãnas), Mažósios Ãzijos Jònijos Anãjų vyskupas, bei drauge su juo jo mokiniai, nukentėję valdant Diokletijãnui (284–305) ir Maksimijãnui (285–305) (Ròmos Impèrija) († ~284/303)

Šventasis kankinys Restitùtas Romiẽtis, nukentėjęs Lãcijaus Ròmoje prie Aurèlijaus kẽlio valdant Diokletijãnui (284–305) ir Maksimijãnui (285–305) (Ròmos Impèrija) († ~299)

Šventoji kankinė Teodòsija Tiriẽtė, Finìkė, Palestiniẽtė, mergelė, iš Finìkijos Tìro, kankinta ir nuskandinta Palestìnos Cezarė́joje valdant Diokletijãnui (284–305) ir Maksimijãnui (285–305) (Ròmos Impèrija) († ~307/308)

Šventasis vyskupas Aleksándras Aleksandriẽtis, Egìpto Aleksándrijos vyskupas, teologas, aktyvus teologinių ginčų dalyvis, gynęs ortodòksiškąjį tikėjimą, ryžtingai kovojęs su Ãrijum Aleksandriẽčiu (256-† 336), sušaukęs (~320) bažnytinį susirinkimą, kuriame Ãrijus ir jo pasekėjai buvo atskirti nuo Bažnyčios, pirmininkavęs Nikėjos Visuotiniame Susirìkime (325), pasmerkusiame ir anatemavusiame Ãrijaus ereziją, miręs valdant Flãvijui Valèrijui Konstantìnui (Didžiájam) (306-337) (Ròmos Impèrija) († ~326)

Šventasis vyskupas Maksimìnas Gãlas, iš Galijos Limono (piktònų žemėje), Trevèrų Augùstos prie Moselõs (Mòzelio) upės vyskupas, aktyvus teologinių ginčų dalyvis, ryžtingai kovojęs už ortodòksiškąjį tikėjimą, palaikęs Atanãzą Dìdįjį († 373) jo kovoje su arijonizmu, dalyvavęs Ùlpijaus Serdikos Susirìkime (342) valdant Flãvijui Jùlijui Konstáncijui (337—361) (Ròmos Impèrija) († ~346)

Šventieji teisieji Jõnas Ustiugìškis, totorius, duoklės rinkėjas, mongòlų-totõrių chãno Bãtijaus (1208-1255) išsiųstas į Dìdijį Ustiùgą, kur tapęs kriščioniu, ir Marijà Ustiugìškė, kilusi iš Ustiùgo, prie Jùgo ir Suchòno santakos, Jõno Ustiugìškio sutuoktinė, įšėję pas Viẽšpatį ramybėje Ustiùge, palaidoti prie Ustiùgo Viẽšpaties Žengìmo į̃ Dañgų bažnyčios (Vladìmiro Sùzdalės Didžióji kunigaikštỹstė) († XIII a.)

Šventasis vienuolis Elìjas Radonežiẽtis, Ser̃gijaus Radonežiẽčio († 1392) mokinys, Švenčiáusiosios Trejýbės (Ser̃gijaus Radonežiẽčio) vienuolyno prie Končiūrõs upės greta Maskvõs vienuolyno vienuolis, gyvenęs valdant Demètrijui (Dimìtrijui) Donìškiui, Jõno (Ivãno) sūnui († 1389), Maskvõs (1359-1389) ir Vladìmiro didžiojo kunigaikščiui (1362-1389), Naũgardo kunigaikščiui (1363–1389) (Maskvõs Didžioji Kunigaikštỹstė) († ~1384)

Šventasis palaimintasis Jonas Ustiugìškis, iš Púchovo greta Ustiùgo prie Jùgo ir Suchòno santakos, Kristaus kvailelis, išgydęs Ustiùgo vietininką kunigaikštį Teodòrą Grãžųjį, páikiojes Dìdijį Ustiùgą valdant Maskvõs didžiajam kunigaikščiui Jõnui (Ivãnui) III, Bazìlijaus (Vasìlijaus) sūnui, Vladìmiro ir Maskvõs didžiajam kunigaikščiui (1462-1505), palaidotas prie Ustiùgo Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo bažnyčios (Maskvõs Didžióji Kunigaikštỹstė) († 1494)

Dienos skaitiniai

Evangelija pagal Matą
(Mt 8, 23-27)

Evangelija pagal Matą
(Mt 5, 14-19)

Apaštalo Pauliaus laiškas Romiečiams
(Rom 5, 10-16)

Apaštalo Pauliaus laiškas Hebrajams
(Hbr 7, 26-28; 8, 1-2)

Skaityti