Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

AŠTUONIÓLIKTOJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

GARBÌNGOJO IR̃ GYVÝBĘ TEĨKIANČIO VIẼŠPATIES KRỸŽIAUS IŠÁUKŠTINIMO PÓŠVENTIS

I prokimenas (Viešpaties Kryžiui), t. 7: 
Aukštinkit mūsų Dievą, kniubkite prieš Jo sosto pakojį, nes Jis yra šventas! (Ps 98 (99), 5)
Viešpats yra Valdovas, tesibaimina tautos! (Ps 98 (99), 1a)

II prokimenas, t.4 (Pistei, Elpei, Agapei ir Sofijai):
Kokios nesuvokiamos man Tavo mintys, Dieve, ir kokia jų daugybė! (Ps 138 (139), 17)
Ištyrei mane, Viešpatie, ir pažįsti, žinai, kada atsisėdu ir kada keliuosi. (Ps 138 (139), 1-2a)

III. Aleliuja, t. 1 (Viešpaties Kryžiui):
Atsimink šitą savo bendriją, kurią įsigijai jau senovėj. (Ps 73 (74), 2)
Tu, Dieve, mano Valdovas nuo amžių, išgelbėjęs mus pasaulio viduryje. (Ps 73 (74), 12)

IV. Aleliuja, t. 1 (Pistei, Elpei, Agapei ir Sofijai):
Šaukias teisieji – juos Viešpats išgirsta, iš visų nelaimių juos gelbi. (Ps 33 (34), 18)
Daugel bėdų ištinka teisuolį, bet Viešpats iš visų jį išgelbsti. (Ps 33 (34), 20)

Šventosios kankinės Pìstė (Tikýbė), Èlpė (Vìltė), Agãpė (Méilė), pasak hagiografijų, iškilios moters krikščionės Sòfijos, gal iš Cisálpinės (Šiapusálpinės) Gãlijos Medijolãno, dukterys, auklėtos krikščioniškai, su motina atvykusios į Lãcijaus Ròmą, atsisakiusios aukoti stabmeldžių deivei Artemìdei ir garsiai išpažinusios savo tikėjimą (Pìstei buvo 12, Èlpei – 10, Agãpei – 9 metai), kankintos ir nužudytos motinos akivaizdoje, kuri palaidojusi jas priemiestyje ir po trijų dienų pati mirusi (taip pat paskelbta kankine); tai įvykę valdant (117-138) Pùblijui Èlijui Trajãnui Hadrijãnui (Ròmos Impèrija) († ~120 ar ~137)

Šventoji kankinė Teodòtija Nikajiẽtė, Kapadòkė, iškili moteris krikščionė iš Mažósios Ãzijos, Kapadòkijos, suimta, neatsisakiusi savo tikėjimo, kankinta, vėliau pervežta į Galãtijos Ankìrą, po to – Bitìnijos Nikáją, atsisakiusi aukoti stabmeldžių dievams, vėl kankinta ir nukirsdinta Bitìnijos Nikájoje valdant (222-235) Márkui Aurèlijui Sevèrui Aleksándrui (Ròmos Impèrija) († ~230)

Šventieji kankiniai 156 Kankìntiniai, kaip rašo Eusèbijus Cezarėjiẽtis († 339) veikale „Apiẽ Palestìnos kañkinius“ (Eusebius, De martyribus Palaestinae, XIII, 1-2), tarp kurių buvę Pelė́jas Egiptiẽtis ir Nìlas Egiptiẽtis, vyskupai iš Egìpto, Zenònas Tiriẽtis, presbiteris iš Tìro, bei Patermutijus Tiriẽtis ir Elijas Tiriẽtis, kurių dalis Palestìnos valdytojo iš Egìpto etapuoti į Palestìną, kur drauge su grupe palestiniẽčių kankinti ir nužudyti (100 nukirsdinta, kiti sudeginti) valdant Gãjui Galèrijui Valèrijui Maksimìnui Dãjai (305-313) (Ròmos Impèrija) († ~305-310)

Šventasis vyskupas Joakìmas Páni (Garsìngasis), Atėnìškis, 1487 išrinktas Aleksándrijos vyskupu, pagarsėjęs iškiliais darbais ir stebuklais, miręs valdant (1566–1574) Selìmui II (Osmãnų Impèrija) († 1567)