Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

PENKIÓLIKTOJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

I prokimenas, t. 7 (Aleksandrui Neviškiui ir Danieliui Maskviečiui):
Viešpaties akyse didžiai brangūs mirštantys Jojo šventieji. (Ps 115 (116B), 6) 
Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu, už visa gera, ką man padarė? (Ps 115 (116B), 3)

II prokimenas (visiems šventiesiems), t. 8:
Džiaukitės, kad Viešpatį turit, džiaukitės teisieji, šaukit iš džiaugsmo tyraširdžiai. (Ps 31 (32), 11)
Laimingas, kam neteisybės atleistos, kam Dievas uždengia kaltybes. (Ps 31 (32), 1)

III. Aleliuja, t. 2 (Aleksandrui Neviškiui ir Danieliui Maskviečiui): 
Tavo kunigai teisumu teapsirėdo, tavo ištikimieji tešaukia iš džiaugsmo. (Ps 131 (132), 9)
Nes Viešpats tikrai pasirinko Sioną, jam čia patiko buveinę turėti. (Ps 131 (132), 13)

IV. Aleliuja (visiems šventiesiems), t. 4:
Šaukias teisieji — juos Viešpats išgirsta, iš visų nelaimių juos gelbi. (Ps 33 (34), 18)
Daugel bėdų ištinka teisuolį, bet Viešpats iš visų jį išgelbsti. (Ps 33 (34), 20)

Šventasis ištikimasis Aleksándras Alèksijus Nevìškis, Jaroslãvo, Kìjevo (1236-1238) ir Vladìmiro (1238-1246) didžiojo kunigaikščio sūnus, gimęs 1220 Vladìmiro – Sùzdalės Kunigaikštỹstėje, Ùžgirio (Zalèskio) Pereslãvlyje, nuo 1222 gyvenęs Gorodìščioje prie Dìdžiojo Naũgardo, Dìdžiojo Naũgardo (1228-1229, 1236-1240, 1241-1252, 1257-1259) ir Ùžgirio (Zalèskio) Pereslãvlio (1246-1263) kunigaikštis bei Kìjevo (1228-1229, 1236-1240, 1241-1252, 1257-1259) ir Vladìmiro-Sùzdalės (1252-1263) didysis kunigaikštis, 1234 surengęs pirmą žygį prieš Livònijos ordiną, 1240 prie Nevõs Nevõs mūšyje sumušęs švedus (todėl pramintas Neviškiù), 1242 Lẽdo mūšyje – Livònijos ordino, 1237 susijungusio su Teutònų ordinu, kariuomenę, 1246 iš Mongòlijos didžiojo chãno gavęs jarlỹką valdyti „Kìjevą bei visą rùsų žemę“ ir būti jos kunigaikščiu, 1252 iš Áukso Òrdos chãno gavęs jarlỹką būti Vladìmiro – Sùzdalės Didžiõsios Kunigaikštỹstės didžiuoju kunigaikščiu (Rusiõs nominaliu siuzerenù), 1242 ir 1245 atrėmęs lietùvių antpuolius, palaikęs jų kovą prieš agresorius iš Vakarų̃, 1262 sudaręs sąjungą su Lietuvõs karaliumi Mìndaugu († 1263) prieš Livonijos ordiną, rėmęs krikščionis stačiãtikius ir Bažnýčią, gerinęs Rusiõs gyventojų padėtį (pasiekęs, kad jų neimtų į mongòlų-totõrių kariuomenę ir kt.), 1263 tapęs vienuoliu, miręs Gorodèce prie Vòlgos grįždamas iš Òrdos, palaidotas Vladìmiro Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Gimìmo bažnyčioje (1547 kanonizuotas) (Vladìmiro – Sùzdalės Kunigaikštỹstė) († 1263). Palaikų perkėlimas į Sankt Peterburgą valdant Cãrui bei Vìsõs Rusiõs Didžiájam Kunigaikščiui (1682-1721) ir Imperatoriui (nuo 1721) Pẽtrui (Didžiájam) († 1725) (Rùsijos Karalỹstė) (1724)

Šventieji vyskupai Aleksándras Konstantinopoliẽtis, nuo 313/314 Konstantinòpolio patriarchas, miręs Konstantinòpoyje (Ròmos Impèrija) († 337), Jõnas IV Pãsninkautojas, nuo 582 Konstantinòpolio patriarchas († 595), miręs Konstantinòpoyje, Paũlius IV Naujàsis, nuo 780 Konstantinòpolio patriarchas, miręs Konstantinòpoyje († 784) (Ròmos Impèrija/ Rytų̃ Ròmos Impèrija) († 337; † 595; † 784)