Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DVYLIKTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

Mū́sų Viẽšpaties Diẽvo ir̃ Gélbėtojo Jė́zaus Krìstaus Atsimaĩnymo póšventis

Dievo Motinos Užmigimo pasninkas

I prokimenas, t. 3:
Giedokite mūsų Dievui, giedokit! Giedokite mūsų Valdovui, giedokit! (Ps 46(47), 7)
Plokite linksmingai, o visos tautos! Džiaugsmo valiavimais šlovinkit Dievą! (Ps 46(47), 2)

II prokimenas, t. 4 (Jėzaus Kristaus Atsimainymo):
Viešpatie, kokia didinga Tavo kūryba! Kaip išmintingai Tu visa sukūrei! (Ps 103 (104), 24)
Siela manoji, tu Viešpatį šlovink! Viešpatie, mano Dieve, koks esi didis! (Ps 103 (104), 1a)

III. Aleliuja, t. 3:
Tavim pasitikiu, Viešpatie, neleisk man niekados nusivilti! (Ps 30 (31), 2) 
Būki prieglobsčio Uola, galinga tvirtovė man išsigelbėt! (Ps 30 (31), 3b)

IV. Aleliuja, t. 8 (Jėzaus Kristaus Atsimainymo): 
Dangus yra Tavo, Tavo ir žemė. (Ps 88 (89), 12a)
Laiminga tauta, kuri Tave garbinti moka džiaugsmingai. (Ps 88 (89), 16a)

Šventieji kankiniai dvasininkai: Archidiakonas Laureñtijus (Laurỹnas) Romiẽtis, iš Lãcijaus Ròmos, dievobaimingas krikščionis, archidiakonas, taip pat vyskupas Ipolìtas Romiẽtis, iš Helãdės, Ãtikos Atė́nų, misionieriavęs Hibèrijos pusiasalyje, Ròmos Ispãnijos provincijoje, 257 paskirtas Lãcijaus Ròmos vyskupu, bei diakonai Feliksìsimas Romiẽtis ir Agapìtas Romiẽtis, o drauge su jais Romãnas, karys, suimti, kankinti ir nužudyti Lãcijaus Ròmoje valdant imperatoriui Pùblijui Licìnijui Valerijãnui (253-260) (Ròmos Impèrija) († 258)

Šventasis vienuolis Herònas Filosòfas, galbūt tas pats, apie kurį rašo Grigãlius Teològas († 389) 25 Žodyje (Greg. Nazianz. Or. 25 // PG. 35. Col. 1216-1217), gyvenęs valdant imperatoriui Flãvijui Jùlijui Valeñtui (364-378) (Ròmos Impèrija) († IV a.?)

Šventasis vienuolis Sãbas Storožìškis, Zvenigorodìškis, Švenčiáusiosios Trejýbės vienuolyno prie Končiūrõs upės greta Maskvõs, įkurto Ser̃gijaus Radonežiẽčio († 1392), vienuolis, Ser̃gijaus Radonežiẽčio mokinys ir bendražygis, dievobaimingas asketas, dėvėjęs mìlo rūbus ir miegojęs ant žemės, visą gyvenimą vadovavęsis principu: „tyluma, malda, darbas“, Ser̃gijaus Radonežiẽčio pašvęstas kunigu, paskirtas vienuolyno brolių nuodėmklausiu, Dmìtrijui Donìškiui († 1389), Maskvos (1359-89) ir Vladimiro (1362-89) Didžiajam kunigaikščiui, prašant paskirtas jo pastatyto Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo prie Dùbenkos upės vienuolyno igumenu, po Ser̃gijaus Radonežiẽčio mirties, 1392 – Trejýbės prie Končiūrõs upės igumenu, Gãličo Zvenìgorodo kunigaikščiui, savo dvasios sūnui, Jùrijui Jùrgiui Zvenigorodìškiui († 1434) prašant šalia Zvenìgorodo įkūręs vienuolyną, vėliau – atsiskyrėlis ant Storóžų kalno netoli Zvenìgorodo, 1399 įkūręs Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Gimìmo vienuolyną, kur ir miręs bei palaidotas (Maskvõs Didžióji Kunigaikštỹstė/ Gãličo Zvenìgorodo Kunigaikštỹstė) († ~1421) 

Šventasis palaimintasis, teisusis Krìstaus Kvailẽlis Laureñtijus (Laurỹnas) Kalugìškis, Stebukladarỹs, iš Kalùgos Žẽmės, dvarinikų Chitrovų giminės, gyvenęs Kalùgos apylinkėse, kartais – Kalùgos kunigaikščio (1505-1518) Simeòno namuose (Kalùgos Kunigaikštỹstė/ Maskvõs Didžióji Kunigaikštỹstė) († 1515)