Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

PIRMÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKOSTĖS) –
ŠVENČIÁUSIOSIOS TREJÝBĖS SEPTÝNDIENIS 

I. Prokimenas, t. 6 (Liturgija):
Per visą žemę eina jų žinios aidas, jų kalbesys – ligi kraštui pasaulio. (Ps 18 (19), 5)
Skelbia dangus Dievo šlovę, apie Jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja. (Ps 18 (19), 2)

II. Aleliuja, t. 2:
Guodėja, Tiesos Dvasia, ateiki ir pasilik mumyse, nuvalyk mūsų dvasios dėmes ir išgelbėk, o Geroji, mūsų sielas. (plg. 2 Kor 7, 1) Neatstumki manęs nuo savojo veido, prarast Tavo Šventąją Dvasią neleiski! (Ps 50 (51), 13)

Šventoji vienuolė Eufrosìnija Predislavà (Euprãksija arba Paraskèvė) Polockiẽtė, Sviatoslãvo Jùrgio, Vìsvaldo (Vsèvolodo) sūnaus, Vìtebsko kunigaikščio (1101-1129) duktė, atsisakiusi tekėti, nuo 1116 vienuolė, nuo 1118 (ar 1119/1122) Pòlocko moterų vienuolyno prie Šventõsios Sòfijos katedros vienuolė, perrašinėjusi ir vertusi knygas, šelpusi vargšus,  Viẽšpaties Atsimaĩnymo vienuolyno Pòlocko priemestyje prie Palatõs upės įkūrėja ir igumenė, Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos vyrų vienuolyno Pòlocko priemestyje įkūrėja, mirusi piligriminėje kelionėje Jerùzalėje, Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos vienuolyne, Palestìną valdant krỹžininkams (Jerùzalės Karalýtės valdovui Balduìnui IV Raupsúotajam (1161-1185)), o Polocką Vseslãvui Polockìškiui (~1186), Vasìlkos sūnui, Vìtebsko (1132-1162; 1175-1178; 1180-1186) ir Pòlocko (1162-1167, 1167-1175, 1178- ~1180) kunigaikščiui (Pòlocko Kunigaikštýtė/ Jerùzalės Karalýtė) († 1167)

Šventoji teisioji Marijà Mirnešė̃ (Móteris, nẽšusi mìrą) apãštalo ìš 70-ies (arba Juõzapo Sužiedúotino brolio) Klòpo – Kleòpo žmona, Jokū̃bo Jaunèsniojo ir̃ Jòzės (Juõzapo) motina (Mt 27, 56), (pagal tradiciją – Juõzapo Sužiedúotino dukra), drauge su kitomis pamaldžiomis moterimis lydėjusi Viẽšpatį Jám patarnaudama, buvusi prie kryžiaus Jám kenčiant, apraudojusi Jį̃ laidojant, su kitomis mirnešėmìs atėjusi prie kapo patepti Jõ kūną ir išgirdusi džiugią Ángelo žinią apie Viẽšpaties prisikėlimą (Mt 27, 56; Mk 15, 40; Lk 24, 4-11; Jn 19, 25) (Ròmos Impèrija) († I a.)

Šventasis pranašas Manaènas (Manachènas) Antijochiẽtis, iš Jerùzalės, Sinedriòno vyresniojo Hilèlio Babiloniẽčio (75 pr. Kr.-~5/10 po Kr.) aplinkos, Antiòchijos Bažnýčios pranašas ir mokytojas (Apd 13, 1), augęs kartu su Galilė́jos ir Perė́jos tetrárchu (4 pr. Kr.–39 po Kr.) Èrodu (Heròdu) Antìpu, Èrodo (Heròdo) Dìdžiojo sūnumi (Apd 13, 1), galbūt jo netikras brolis, tapęs Jė́zaus Krìstaus pasekėju, galbūt vienas iš Antiòchijos Bažnýčios kūrėjų, drauge su kitais Antiòchijos Bažnýčios pranašais ir mokytojais uždėjęs ant Barnãbo ir̃ Saũliaus rankas ir išleidęs į misijų kelionę (Apd 13, 1), miręs Sìrijos Antijòchijoje (Ròmos Impèrija) († I a.) 

Šventieji kankiniai iš Galècijos: Epitãcijus Tudiẽtis, pirmasis Tarakònės Ispãnijos Tùdo (vėliau Tùjus) vyskupas, ir Basilė́jas Brakarapoliẽtis, antrasis Tarakònės Ispãnijos Brakarà Augùstos vyskupas, nukentėję Galècijoje (Ròmos Impèrija) († I a.) 

Šventieji kankiniai Donacijõnas ir Rogacijõnas, iš Gãlijos Namnètų Úosto (Portus Namnetae) prie Lìgerio upės, garsiai išpažinę tikėjimą, nukentėję Namnètų Úosto mieste valdant imperatoriams Diokletijãnui (284–305) ir Maksimijãnui (285–305) (Ròmos Impèrija) († ~304)

Šventasis apaštalams lygus Mirijãnas III, Ibèrijos krikštytojas, per̃sas, Per̃sijos valdovo Šapùro (I) (241-272) sūnus (Sasanìdų Karalỹstė), pirmasis Ibèrijos (Kártlijos) Karalystės karalius (IV a. pr.-342/365) krikščionis, įtvirtinęs krikščionybę valstybine religija, miręs Ibèrijos Kártlijos Mestlète (Mcchètoje), palaidotas Mestlète, Samtávro (Pagrindìniame) Nìnos vienuolyne prie Aragvõs ir Kurõs (Mtkvãrio) upių santakos (Ibèrijos (Kártlijos) Karalỹstė) († ~342/365) 

Šventoji ištikimoji Mirijanà (Nanà) Ibèrė, kilminga graĩkė iš Pònto, Ibèrijos krikštytojo Mirijãno III († ~342/365) antroji sutuoktinė, palaidota Mestlète, Samtávro (Pagrindìniame) Nìnos vienuolyne prie Aragvõs ir Kurõs (Mtkvãrio) upių santakos (Ibèrijos (Kártlijos) Karalỹstė) († IV a.)

Šventasis vienuolis Damijõnas Demètrijus Bagratiónas Garetdžiẽtis, iš Kolchìdės prie Pònto lãdzų žemės, Ibèrijos karaliaus Dóvydo Statýtojo (Atnaũjintojo) (1089-1125) sūnus, Ibèrijos (Kártlijos) Karalỹstės valdovas, Dovydo Garetdžiẽčio (Garetdžèlio) ( † 604) urvų vienuolyno vienuolis, himnografas, palaidotas lãdzų žemėje greta Kitájos (vėliau Kutaìsis), Gelãčio Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos vienuolyne (Ibèrijos (Kártlijos) Karalỹstė) (1157)

Šventasis vienuolis Paìsijus Galičìškis, Šveñtojo Mikalõjaus Stebuklãdario vienuolyno prie Gãličio (Gãličiaus) netoli Sẽnojo Miẽsto greta Stulbãvietės kalno vienuolis, palaidotas Gãličio Šveñtojo Mikalõjaus Stebuklãdario vienuolyno Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo bažnyčioje (Gãličio Kunigaikštỹstė/ Maskvõs Kunigaikštỹstė) († 1460)

Šventasis vyskupas Leòntijas Rostovìškis, gal iš Konstantinòpolio, graĩkas (gal ir iš Kìjevo Žẽmės), Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuolis, Kìjevo Šveñtojo Arkángelo Mýkolo Žvėrýno olų̃ (pečiòrų) vienuolyno dešiniame Dniẽpro krante vienuolis, Dìdžiojo Rostòvo ir Sùzdalės vykupas (nuo 1051), Sùzdalės Žemės švietėjas, ,,nuo karališkojo miesto, kaip saulė spindėjęs Rostovo miestui“, palaidotas Dìdžiojo Rostòvo Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo vienuolyne valdant Vìsvaldui (Vsèvolodui) Andrė̃jui († 1093), Jaroslãvo sūnui, Kìjevo (nuo 1078) didžiajam kunigaikščiui, Perejaslãvo (1054-1073) ir Černìgovo (1073-1078) kunigaikščiui (Rostòvo Sùzdalės Kunigaikštỹstė) († ~1070/1073/1077). Palaikų atradimas (Rostòvo Sùzdalės Kunigaikštỹstė) († 1164)