Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

TRYLIKTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS)

Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo príeššventis

I prokimenas, t. 8 (apaštalams):
Per visą žemę eina jų žinios aidas, jų kalbesys — ligi kraštui pasaulio. (Ps 18 (19), 5)
Skelbia dangus Dievo šlovę, apie Jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja. (Ps 18 (19), 2)

II prokimenas, t. 7 (šv. Mikalojui iš Likijos Mirų):
Teisusis Viešpačiu džiaugias, linksta prie Jo ir glaudžias. (Ps 63 (64), 11)
Išgirsk mano balsą, kai Tau, Dieve, aš skundžiuos. (Ps 63 (64), 2)

III. Aleliuja, t. 1 (apaštalams):
Dangus, Viešpatie, pagarsins nuostabius Tavo darbus, Tavo ištikimybę — susirinkimas šventųjų. (Ps 88 (89), 6) 
Dievas garbinamas šventojoj taryboj. (Ps 88 (89), 8)

IV. Aleliuja, t. 2 (Mikalojui iš Lìkijos Mìrų):
Tavo kunigai teisumu teapsirėdo, tavo ištikimieji tešaukia iš džiaugsmo. (Ps 131 (132), 9)
Prisíekė Viešpats Dovydui ir neatšauks savojo pažado. (Ps 131 (132), 11a)

Šventasis pranašas Michė́jas, vienas iš 12 mažųjų pranašų, kilęs iš Judė́jos Morešèto Gèfo (Mch 1, 14), gyvenęs Judė́joje, pranašavęs Judė́jai bei Izraèliui, Judė́ją valdant Jotãmui (~759-~743 m. pr. Kr.), Ahãzui (~743- ~727 m. pr. Kr.) ir Ezekìjui (~716-~687 m. pr. Kr.), tuo pat metu kaip Ozė́jas Izraèlyje († VIII a. pr. Kr.) ir Izaìjas Judė́joje († ~765- ~696) (Jer 26, 18; Mch 1, 1), prieš šiaurinei Izraèlio karalystei bei jos sostinei Samarijai atitekant Asìrijai (~720 m. pr. Kr.), skelbęs apie Jùdo ir Izraèlio nuodėmę, kritikavęs tautos nedorovingumą, socialinį neteisingumą, stabmeldystę ir korupciją, kalbėjęs apie tai, ko reikalauja Diẽvas (Mch 6, 8), Jõ teisingumą („Siònas bus nuartas kaip dirva, Jerùzalė taps griuvėsių krūvomis“ – Jer 26, 18), pranašavęs apie būsimąjį Karãlių iš Betliẽjaus (Mch 5, 2), apie Jerùzalės sunaikinimą ir būsimąją karalystę (Mch 3, 12) bei atgimimą, kai žmonės „perkals savo kardus į arklus, ietis į pjautuvus; tauta prieš tautą nebekels kardo ir nebesimokys kariauti“ (Mch 4, 3) (Judė́jos Karalỹstė) († VIII a. pr. Kr.)

Šventasis kankinys Ursìkijas Ilìras, iš Aukštutìnės Ilìrijos Sibento, tribūnas, tarnavęs imperatoriaus Diokletijãno (284-305) kariuomenėje, garsiai išpažinęs tikėjimą, suimtas, kankintas ir nukirsdintas Bitìnijos Nikomedė́joje valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284-305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (286-305) (Ròmos Impèrija) († ~304/313)

Šventasis kankinys vyskupas Markèlas (Marcèlas) Apamėjiẽtis, gimęs Vidùržemio jūros Kìpro saloje, išsimokslinęs tarnautojas, apie 375 palikęs namus ir šeimą, išvykęs į Sìriją, tapęs vienuoliu, paskirtas Sìrijos Apamė́jos vyskupu, aktyviai kovojęs su erezijomis, imperatoriui (379-395) Flãvijui Teodòsijui leidus, Apamė́joje išgriovęs dievo Jupìterio šventyklą, pagonių šventovę Apamė́jos srityje netoli Aulòno, stabmeldžių sučiuptas ir sudegintas (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († ~389)

Šventasis vienuolis Teodòzijus (Teodòsijas) Pečioriẽtis, asketas iš Vasìliuvo (Vasiliõvo) prie Stùgnės upės (netoli Kìjevo), augęs Kùrske, apie 1055/1056 apsigyvenęs šalia Kìjevo, Bèrestove, ant kalvos prie Dniẽpro upės, Variãgų olų urve (dab. Pečiòrų láuros Tólimosios (Teodòzijaus) õlos), Antònijaus (Antãno) Pečioriẽčio († 1073) mokinys, vienas iš Kìjevo Pečiòrų vienuolyno kūrėjų ir statytojų, pastatydinęs Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo bažnyčią, jerovienuolis, 1060/1062 išrinktas igumenu, cenobìtinės vienuolystės Rusiõs ir Lietuvõs Didžiõsios Kunigaikštỹstės žemėse pradininkas, knỹgius, Kìjevo Pečiòrų vienuolyno bibliotekos įkūrėjas ir vadovas, stebukladarys, miręs ir palaidotas Bèrestove, viename Variãgų olų urve valdant Sviatoslãvui, Jaroslãvo sūnui, Voluĩnės (?-1054), Černìgovo (1054-1073) kunigaikščiui ir Kìjevo (1073-1076) didžiajam kunigaikščiui (Kìjevo Kunigaikštỹstė) († 1074). Palaikų perkėlimas (Kìjevo Kunigaikštỹstė) (1091)

Šventasis palaimintasis Krìstaus Kvailẽlis Arkãdijus, kilęs iš Smoleñsko Žẽmės (dab. Viãzmos srities), Dìdžiojo Naũgardo Žẽmėje tapęs vienuolio Efrèmo Veñgro Naugardìškio († 1053) mokiniu, Toržòko mieste įkūręs keliauninkams skirtą bažnyčią, atsiskyrėlis Tvercõs aukštupyje, netoli Toržòko, prisidėjęs Efrèmui Veñgrui Naugardìškiui Toržokè, prie Tvercõs upės, kuriant ir statant Šventų̃jų Borìso ir Glèbo vienuolyną, kuriame tapęs vienuoliu, miręs ir palaidotas Naũgardą valdant Glèbui, Sviatoslãvo sūnui, Tmutarakãnės (?-1064) ir Dìdžiojo Naũgardo (1069-1078) kunigaikščiui (Dìdžiojo Naũgardo Kunigaikštỹstė) († 1077)

Šventasis kankinys Simeònas Trapedzuntìškis, iš pietrytinės Juodõsios jūros pakrantės miesto Trapedzùntės, dėl tikėjimo tur̃kų nužudytas prie Bòsporo, Konstantinòpolyje (Osmãnų Imperija) († 1653)