Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

SEPTINTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKOSTĖS)

Šventasis vienuolis Antònijus (Antãnas) Pečioriẽtis, Kìjevo Pečiòrų vienuolyno įkūrėjas, iš Sèversko (Sìversko) žemės Liùbečo (Teliòcos) (netoli Černìgovo), kažkuriame Chalkidìkės Ãto (Atòno) kalno vienuolyne tapęs vienuoliu, grįžęs, ne vėliau kaip 1030, apsigyvenęs šalia Kìjevo, Bèrestove, ant kalvos prie Dniẽpro upės, Variãgų olos urve (dab. Pečiòrų láuros Tólimosios olos), įkūręs vienuolynę, igumenu paskyręs Barlãmą Pečioriẽtį († 1065), vėliau – Teodòsijų Pečioriẽtį († 1074), apsigyvenęs vienoje iš gretimų urvų (dab. Ar̃timosios olos), Tùrovo (1054), Dìdžiojo Naũgardo (1052-1054) ir Kìjevo (1054-1068, 1069-1073; 1077-1078) kunigaikščo Iziaslãvo Demètrijaus (Dmìtrijaus) († 1078), Jaroslãvo sūnaus, leidimu pastatęs Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Užmigìmo bažnyčią, po pòlovcų pergalės prie Áltos upės (netoli Pietìnio Pereslãvlio) (1068) gyvenęs Černìgove, ant Bòldino kalno įkūręs Švenčiáusiosios Trejýbės vienuolyną, miręs Kìjevo Pečiòrų vienuolyne, palaidotas Pečiòrų vienuolyno Tolimõsiose olosè valdant Sviatoslãvui, Jaroslãvo sūnui, Voluĩnės (?-1054), Černìgovo (1054-1073) kunigaikščiui ir Kìjevo (1073-1076) didžiajam kunigaikščiui (Kìjevo Kunigaikštỹstė) († 1073)

Viẽšpaties Jė́zaus Krìstaus ãpdaro, saugoto Ibèrijos (Grùzijos) Žẽmės Mestlèto (Mcchètos) Sveticchovèlio lobyne, pagrobto pèrsams nusiaubus Ibèriją, 1625 Pèrsijos šãcho (1588-1629) Abãso I Dìdžiojo perduoto Vìsõs Rusiõs Patriárchui (1619-1633) Filarètui († 1633) ir Cãrui bei Vìsõs Rusiõs Didžiájam kunigaikščiui (1613-1645) Mýkolui (Michaìlui) († 1645), padėjimas Maskvõs Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo katedroje (Rùsijos Karalỹstė) (1625)

Šventasis kankinys Apolònijas Sardiẽtis, Ikonijiẽtis, kilęs iš Lìdijos Sárdžių (Mažójoje Ãzijoje), Likaònijos Ikònijuje garsiai išpažinęs tikėjimą, nukentėjęs valdant Gãjui Mèsijui Kvìntui Trajãnui Dècijui (249-251) ar Pùblijui Licìnijui Valerijãnui (253-260) (kartais tapatinamas su romėnų senatoriumi ir apologetu Apolòniju Senatoriu († ~183/185), nukentėjusiu valdant Lùcijui Aurèlijui Kòmodui (177-192)) (Ròmos Impèrija) († ~249/260)

Šventieji kankiniai 45 Armė́nijos Nikòpolio Kankìntiniai, tarp kurių: Leòntijas Nikopoliẽtis, Maurìkijus Nikopoliẽtis, Daniẽlius Nikopoliẽtis, Antònijus Nikopoliẽtis, Aleksándras Nikopoliẽtis, Anicètas Nikopoliẽtis ir Sisìnijus Nikopoliẽtis, garsiai išpažinę tikėjimą, bei Menãjas Nikopoliẽtis, tamsiosios sargas, ir Belerádas (Bereládas) Nikopoliẽtis, tamsiosios sargas, įtikėję ir garsisi išpažinę tikėjimą, sudeginti Armė́nijos Nikòpolyje valdant Valèrijui Licinijãnui Licìnijui (308-324) ir Flãvijui Valèrijui Konstantìnui (Didžiájam) (306-337) (Ròmos Impèrija) († ~318/319)

Šventieji kankiniai Daugýbė (10000) tėvų̃, ìš Skèčio skitýnių ir urvų̃, ugnimì ir̃ dū́mais numarìntų, apkaltinus origenizmù išduoti mirčiai Aleksándrijos patriarcho (385-412) Teofìlo Aleksandriẽčio († 412) nurodymu, nukentėję Šiáurės Egìpto Lìbijos Skèčio dykynėje ir Nìtrijoje, Ròmos Impèriją valdant imperatoriui Flãvijui Arkãdijui (Rytų̃ Ròmos imperatoriui 395-408) ir Flãvijui Honòrijui Augùstui (Vakarų̃ Ròmos imperatoriui 395-423) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († ~398)

Šventieji kankiniai Bianóras Pisìdas, iš Mažósios Ãzijos, Pisìdijos srities, neatsisakęs tikėjimo, ir Silvãnas (Siluãnas) Pisìdas, garsiai išpažinęs tikėjimą, nukentėjęs Likaònijos Isáurijoje (Mažóji Ãzija) galbūt valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284–305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (286-305) (Ròmos Impèrija) († IV a.)

Šventasis vienuolis Silvãnas (Siluãnas) Pečioriẽtis, schivienuolis, asketas iš Kìjevo Pečiòrų vienuolyno, palaidotas Pečiòrų Tolimõsiose olosè (Kìjevo Kunigaikštỹstė/ Lietuvõs Didžióji Kunigaikštỹstė?) († XIII/XIV a.)