Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

SEPTINTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKÒSTĖS) 

I. Prokimenas, t. 8 (apaštalams):
Per visą žemę eina jų žinios aidas, jų kalbesys – ligi kraštui pasaulio. (Ps 18 (19), 5)
Skelbia dangus Dievo šlovę, apie Jo rankų darbus žvaigždėtasis skliautas byloja. (Ps 18 (19), 2)

II. Prokimenas, t. 7 (Mikalojui iš Lìkijos Mìrų):
Teisusis Viešpačiu džiaugias, linksta prie Jo ir glaudžias. (Ps 63 (64), 11)
Išgirsk mano balsą, kai Tau, Dieve, meldžiuosi. (Ps 63 (64), 2)

III. Aleliuja, t. 1 (apaštalms):
Dangus garsina, Viešpatie, Tavo nuostabius darbus, Tavo ištikimybę – susirinkimas šventųjų. (Ps 88 (89), 6)
Dievas garbinamas šventojoj taryboj. (Ps 88 (89), 8)

IV. Aleliuja, t. 2 (Mikalojui iš Lìkijos Mìrų):
Tavo kunigai teisumu teapsirėdo, tavo ištikimieji tešaukia iš džiaugsmo. (Ps 131 (132), 9)
Prisíekė Viešpats Dovydui ir neatšauks savojo pažado. (Ps 131 (132), 11a)

Šventasis vyskupas Pilỹpas (Filìpas) (Kolyčiòvas), iš bajorų Kolyčiòvų giminės, Viẽšpaties Atsimaĩnymo vienuolyno Baltósios jū́ros Solòvkų salyno Didžiõjoje Solòvkų saloje igumenas, Maskvõs ir̃ Visõs Rusiõs metropolitas (1566-68) (1652)

Šventasis kankinys Jacìntas (Hiacìntas) Romiẽtis, kilęs iš Kapadòkijos Cezarė́jos, paauglys vaikelis, Márko Ùlpijaus Trajãno (98–117) kambarinis (kubikulãrijus), atsisakęs aukoti stabmeldžių dievams ir valgyti jiems skirtą maistą, kankintas, numarintas badu Lãcijaus Ròmoje (Ròmos Impèrija) († ~108)

Šventieji kankiniai Teodòtas Cezarėjiẽtis ir Teodotà Cezarėjiẽtė, iš Kapadòkijos Cezarė́jos, bei Diomèdas Cezarėjiẽtis, Eulámpijus Cezarėjiẽtis, Asklepijodòtas (Asklepijãdas) Cezarėjiẽtis ir Golindukà Cezarėjiẽtė, nukentėję Lãcijaus Ròmoje drauge su Jacintù (Hiacintù) Romiečiù († ~108) valdant Márkui Ùlpijui Trajãnui (98–117) (Ròmos Impèrija) († ~108)

Šventieji kankiniai Márkas ir Mùcijus, atsisakę aukoti stabmeldžių dievams, nukirsdinti (Ròmos Impèrija) († IV)

Šventasis vyskupas Anatòlijus Konstantinopoliẽtis, kilęs iš Egìpto Aleksándrijos, Egìpto Aleksándrijos patriarcho apokrisiãrijus Konstantinòpolyje, nuo 449 Konstantinòpolio patriarchas, dalyvavęs Bitìnijos Chalkedòno Visúotiniame Susirinkìme (451), 458 vietiniame Susirinkìme Konstantinòpolyje, bažnyčių statytojas, himnogrãfas, miręs Rytų̃ Ròmos imperiją valdant Flãvijui Valèrijui Lẽonui (457-474) (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († 458) 

Šventasis vyskupas Lẽonas II Romiẽtis, iš Sikìlijos, gal graĩkas, patvirtinęs Visúotinio Susirinkìmo Konstantinòpolyje (680-681) nutarimus ir anatemavęs monoteletùs hierárchus (Konstantinòpolio, Aleksándrijos ir Ròmos patriarchus, tarp kurių – Ròmos popiežius (625-638) Honòrijus († 638)), skelbusius, kad Jė́zus Krìstus turėjo dvilypę (ir Diẽvo, ir žmogaus) prigimtį, bet tik vieną (dieviškąją) valią, prisidėjęs prie monoteletìzmo slopinimo imperijos Vakaruosè, miręs valdant Konstantìnui IV (668-685) (Vakarų̃ Ròmos Impèrija) († 683)

Šventasis vienuolis Anatòlijus Pečioriẽtis, atsiskýrėlis, Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuolis, palaidotas Pečiòrų Artimõsiose olosè (Kìjevo Kunigaikštỹstė) († XII a.)

Šventasis vienuolis Anatòlijus Pečioriẽtis, atsiskýrėlis, Kìjevo Pečiòrų vienuolyno vienuolis, palaidotas Pečiòrų Tolimõsiose olosè (Kìjevo Kunigaikštỹstė) († XIII a.)

Šventasis kankinys kunigas Patrìkijus Vladimirìškis, graĩkas iš Rytų̃ Ròmos Impèrijos, į Vladìmirą atvykęs drauge su vyskupu, būsimu Kìjevo metropolitu, Fòtijum Kijeviečiù († 1431), Vladìmiro Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Užmigìmo bažnyčios raktininkas, per 1411 totõrių antpuolį paslėpęs visas bažnyčios brangenybes ir už tai totõrių nužudytas, palaidotas Diẽvo Mótinos Užmigìmo bažnyčioje valdant Vladìmiro ir Maskvõs didžiajam kunigaikščiui Bazìlijui (Vasìlijui) († 1425), Dimìtrijaus sūnui, Maskvìškiui (1371-1389-1425) ir Sòfijai Sinkletìkei Vytautáitei († 1453) (Maskvõs Didžióji Kunigaikštỹstė) († ~1421)