Apie gyvenimą Kristuje ir Bažnyčioje

DEVINTÓJI SAVÁITĖ PÕ SEKMÌNIŲ (PENTEKOSTĖS)

Počiãjevo Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos (Teotόkos) Švelniósios ir Gailestìngosios (Eleùsa) ikona, 1595 metropolito iš Konstantinòpolio, būsimojo patriarcho (1602-1603; 1607-1612) Neofìto II († 1612), padovanota Počiãjevo Švenčiáusiosios Diẽvo Gimdýtojos Užmigìmo vienuolyno fundatorei, mecenatei, kilusiai iš senosios Rusiõs Kozìnskių giminės, Õnai Gòjskai († 1617), perdavusiai Diẽvo Mótinos paveikslą Počiãjevo vienuoliams (Osmãnų Imperija/ Žečpospòlita) (XVI a.). Žečpospòlitos – Osmãnų Imperijos karo (1672-1676) metais užtariant Diẽvo Mótinai (bei Jòbui Počiajevìškiui, † 1651) turkai nepajėgė užimti Počiãjevo lauros, o Počiãjevo apgultis baigėsi tur̃kų pralaimėjimu (Žečpospòlita) (1675)

Šventieji kankiniai Trofìmas Lìkas ir Teofìlas Lìkas, iš Mažóji Ãzijos, Lìkijos srities, bei kiti 13 lìkų, garsiai išpažinę tikėjimą ir atsisakę aukoti stabmeldžių dievams, suimti ir nukankinti Lìkijoje valdant Gãjui Aurèlijui Valèrijui Diokletijãnui (284–305) ir Márkui Aurèlijui Valèrijui Maksimijãnui (285–305) (Ròmos Impèrija) († 284/305)

Šventasis teisusis Teodòras (Fiòdoras) Ušakòvas, Sanaksarìškis, jūrų laivyno vadas, admirolas (1799), iš Jaroslãvlio gubernijos, Romãnovo apskrities Burnakóvo, bajorų Ušakòvų giminės, mokęsis Sánkt Peterbùrgo Jū́rų kadètų korpuse, tarnavęs Báltijos laivyne, dalyvavęs 1768–74 kare su Tùrkija, nuo 1790 Juodósios jūros laivyno vadas, per 1787–91 Rùsijos-Tùrkijos karą Kèrčės, Teñdros (abu 1790), Kaliãkros (1791) mūšiuose sutriuškinęs Tùrkijos laivyną, per karą su Prancūzijà 1798–1800 vadovavęs jungtiniam Rùsijos ir Tùrkijos laivynui Vidùržemio jūroje, 1799 pergalingai laimėjęs Kòrfu (Kèrkyros) karinę operaciją prieš prancū̃zus ir užėmęs Jònijos salas, 1805–07 Báltijos laivyno vadas, dievobaimingas ir pamaldus krikščionis, ištikimas Stačiãtikių Bažnýčios narys, visur ir visada pasitikėjęs Dievù, kuris buvo jo ,,pagalbininkas“, ,,jėga ir skydas“ (Ps 27(28),7), rėmęs Bažnýčią ir stokojančiuosius, mūšiuose nepatyręs nė vieno pralaimėjimo, miręs Tambòvo gubernijoje, Tèmnikovo apskrities Aleksèjevkoje, palaidotas Sanaksãrio prie Mokšõs upės Švenčiáusiosios Diẽvo Mótinos Gimìmo vienuolyne valdant Aleksándrui (Paláimintajam) († 1825), Póvilo sūnui, Visõs Rùsijos Imperãtoriui ir̃ Patval̃džiui (1801-1825), taip pat Pskòvo Valdõvui bei Smoleñsko, Lietuvõs, Voluĩnės ir Podòlės didžiajam Kunigáikščiui, Lénkijos, Kazãnės ir kitų̃ Žẽmių Karãliui, Estliádijos, Lifliándijos, Kurliádijos, Žemaitìjos ir kitų̃ Žẽmių Kunigáikščiui (Rùsijos Impèrija) († 1817)

Šventasis kankinys vyskupas Apolinãrijus (Apolinãris) Antijochiẽtis, iš Antijòchijos, apaštalo Pẽtro († 67) paskirtas Ròmos Emìlijos regiono Klãsės (vėliau Ravènos) prie Ãdrijos jūros vyskupu, suimtas ir kankintas Ròmos Emìlijoje valdant imperatoriui Tìtui Flãvijui Vespasijãnui (69–79) (Ròmos Impèrija) († ~75)

Šventasis kankinys Apolònijas Senãtorius, Romiẽtis, Apologètas, kilęs iš Lãcijaus Ròmos, Ròmos senatorius, krikščionis, ,,tarp tikinčiųjų garsėjęs savo žiniomis ir filosofija“, suimtas, apklaustas senatui pasakęs ,,puikią kalbą, gindamas tikėjimą, kurį išpažino“ (Eusebius, Historia ecclesiastica, V 21), kankintas ir miręs Lãcijaus Ròmoje valdant Lùcijui Aurèlijui Kòmodui (177–192) (Ròmos Impèrija) († ~183/185)

Šventasis vienuolis Tirsìdas (Tèrisas) Karpazijiẽtis, Kìpro salos Karpãzijos vyskupas, Kìpro atsiskyrėlis ir stebukladarys, miręs Kìpro saloje (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († V a.)

Šventasis Krìstaus kvailẽlis vienuolis Simeònas Emesiẽtis, Palestiniẽtis († ~588), iš Mesopotãmijos, Sìrijos Edèsos, páikiojęs Emèsoje prie Orònto Rytų̃ Ròmos Impèriją valdant (582-602) Flãvijui Maurìkijui Tibèrijui, o taip pat Jõnas Pãsninkautojas Palestiniẽtis, Simeòno Emesiẽčio palydovas (Rytų̃ Ròmos Impèrija) († VI/VII a.)